„Santa Barbaros scenarijus“: Zelenskis atskleidė nesutarimus dėl derybų
Dėl karinės operacijos prieš Iraną taikos derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos vėl buvo atidėtos. Iš pradžių susitikimas buvo numatytas vasario pabaigoje, vėliau – perkeltas į praeitą savaitę, bet ir jį teko atidėti.
Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBK-Ukraina“.
„Ten vyksta tikrasis Santa Barbaros scenarijus, susijęs su derybomis dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Amerikiečiai pareiškė, kad yra pasirengę susitikimui, bet tik Amerikoje. Mat dėl karo ir saugumo padėties jiems šiuo metu draudžiama išvykti iš JAV teritorijos“, – pasakojo V. Zelenskis.
Pasak jo, Ukrainos pusė pasiūlė atskristi į susitikimą Majamyje arba Vašingtone, kad ten būtų galima surengti derybas. Vis dėlto rusai į JAV skristi nesutiko – jie pasiūlė Turkiją arba Šveicariją, tačiau JAV šis variantas nesulaukė pritarimo.
O Ukraina, kaip pažymėjo V. Zelenskis, yra pasirengusi susitikti su amerikiečiais ir rusais bet kurioje šalyje: JAV, Turkijoje, Šveicarijoje ir net Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tačiau, kaip pažymėjo jis, susitikimo vieta priklauso išimtinai nuo JAV delegacijos.
Zelenskis apžvelgė derybas su Macronu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pagrindinės diskusijų temos Eliziejaus rūmuose buvo bendra ginklų gamyba, dalyvavimas SAFE programose, oro gynybos ir kovinės aviacijos stiprinimas, taip pat 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) pagalbos skyrimas ir derybos dėl stojimo į ES.
V. Zelenskis tai paskelbė Paryžiuje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Šiandien išplėstiniu formatu kartu su mūsų komandomis (..) daug dėmesio skyrėme bendrai gynybos pramonės gamybai. Aptarėme dvišalius projektus ir programas (pagal) SAFE. Visa tai turi didelį potencialą, kuris gali sustiprinti mūsų šalis ir visą Europą. Ukraina yra dėkinga už Prancūzijos gynybinę paramą per visus šiuos metus“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad derybų metu buvo nustatyti žingsniai ir konkretūs sprendimai, kurie galėtų duoti stiprių rezultatų.
„Tai taikoma tiek oro gynybai, tiek kovinei aviacijai“, – pridūrė prezidentas.
Pasak jo, į derybų darbotvarkę taip pat buvo įtraukti bendradarbiavimo su Prancūzija ES lygiu Norinčiųjų koalicijoje klausimai, taip pat Prancūzijos lyderystė skatinant būsimą Ukrainos stojimą į ES ir parama atblokuojant 90 mlrd. eurų ES pagalbą. Paskutinis klausimas, kaip pažymėjo V. Zelenskis, bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime.
Įvardijo „geriausią būdą“ susilpninti Putino karo mašiną
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė penktadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų toliau spausti Maskvą, Jungtinėms Valstijoms leidus laikinai sušvelninti ekonomines sankcijas Rusijai.
„Visi partneriai turėtų išlaikyti spaudimą Rusijai ir jos karo iždui. Mūsų parama Ukrainai mažina Rusijos galimybes kariauti visame pasaulyje tiek kariniu, tiek finansiniu atžvilgiu“, – sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.
„Geriausias būdas ir toliau trukdyti Rusijai remti priešiškus veikėjus – tęsti mūsų kolektyvinį spaudimą ir užbaigti karą Ukrainoje“, – pridūrė atstovas.
Rusija iškvietė JK ir Prancūzijos ambasadorius dėl Ukrainos smūgio Brianske
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ambasadorius dėl Ukrainos atakos Briansko mieste panaudojant prancūzų ir britų raketas „Storm Shadow“.
Rusijos ministerija nurodė, kad pasiuntinius iškvietė norėdama „pareikšti griežtą protestą dėl“ antradienį suduoto smūgio, per kurį, Maskvos teigimu, žuvo septyni žmonės, argumentuodama, kad tai „nebūtų buvę įmanoma be britų ir prancūzų specialistų įsitraukimo“.
Ukrainos kariuomenė pareiškė paleidusi raketų „Storm Shadow“ į Brianske esančią mikroelektronikos gamyklą, gaminančią detales Rusijos karinėms pajėgoms.
Macronas: Rusija klysta manydama, kad karas Artimuosiuose Rytuose suteiks jai atokvėpį
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, jog Rusija klysta manydama, kad karas Artimuosiuose Rytuose sumažins jai tenkantį spaudimą.
Apie tai E. Macronas prakalbo Vašingtonui iš dalies sušvelninus sankcijas Maskvai, siekiant sumažinti naftos kainas.
„Šiandien Rusija galbūt tiki, kad karas Irane suteiks jai atokvėpį. Ji klysta“, – sakė jis per spaudos konferenciją su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Šios savaitės pradžioje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikime „mes patvirtinome, kad kylančios naftos kainos jokiomis aplinkybėmis neturi priversti mūsų persvarstyti sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu“, pridūrė jis.
Maskvai blokuojant interneto ryšį išaugo pranešimų gaviklių ir popierinių žemėlapių pardavimai
Pastaruoju metu su interneto ryšio sutrikimais susiduriantys Rusijos sostinės gyventojai grįžta prie analoginių įrenginių ir popierinių žemėlapių naudojimo, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“.
Kremliui sugriežtinus komunikacijos priemonių infrastruktūros kontrolę, mobiliojo interneto trikdžiais ir nestabiliai veikiančiomis telefono ryšio paslaugomis jau daugiau kaip savaitę skundžiasi Maskvos ir kitų didžiųjų miestų, pvz., Sankt Peterburgo, gyventojai.
Maskvoje pirmosiomis kovo dienomis 73 proc. išaugo pranešimų gaviklių pardavimai, o rankinių radijo imtuvų ir fiksuotojo ryšio telefonų nupirkta daugiau nei ketvirtadaliu, vieną didžiausių Rusijos internetinės prekybos platformų „Wildberries“ cituoja vietos naujienų agentūra „Moscow 24“.
Rusams bandant apsirūpinti patikimomis navigacijos priemonėmis, sparčiausiai kovą augo kelių žemėlapių pardavimai – 170 proc. Sulankstomų žemėlapių įsigyta 70 proc. daugiau.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šią savaitę sakė, kad mobiliojo interneto ribojimai buvo įvesti „siekiant užtikrinti saugumą“ Ukrainos atakų metu ir galios tol, kol to „reikės“.
Tačiau dalies apžvalgininkų nuomone, užblokuodamas interneto ryšį Kremlius siekia išbandyti visos šalies mastu naują „baltojo sąrašo“ sistemą, kuri apribotų interneto prieigą Rusijoje iki vyriausybės patvirtintų svetainių ir programų.
Kaip skelbta anksčiau, Rusija esą dėl įstatymų nesilaikymo vasarį užblokavo populiarią pokalbių programėlę „WhatsApp“, o šalies interneto priežiūros institucija pareiškė pradėjusi taikyti „laipsniškus apribojimus“ žinučių siuntimo platformai „Telegram“, kurią taip pat apkaltino vietos teisės aktų nesilaikymu.
Maskva jau kelis mėnesius bando privesti rusus pereiti į „Max“ – vietinę žinučių programėlę, kurioje nėra vadinamojo ištisinio žinučių šifravimo funkcijos ir kurią aktyvistai vadina potencialia stebėjimo priemone.
JAV sprendimas dėl Rusijos supykdė Merzą: reikalauja paaiškinimo
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikuoja JAV sprendimą kuriam laikui sušvelninti sankcijas rusiškai naftai.
„Manome, kad neteisinga dabar švelninti sankcijas, nesvarbu dėl kokių priežasčių“, – pareiškė jis bendroje spaudos konferencijoje su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre. F. Merzas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija ir toliau nerodo pasirengimo derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Todėl turime toliau daryti spaudimą Maskvai ir darysime“, – pažymėjo kancleris.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas naktį į penktadienį tinkle „X“ pranešė, kad šalys laikinai gali pirkti rusišką naftą, kuri jau yra laivuose. Tikslas esą yra pagerinti pasiūlą pasaulio rinkoje. Ribota JAV sankcijų išimtis bus taikoma iki balandžio 11 d.
Pasak F. Merzo, G7 grupės šalių lyderių rate neseniai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu taip pat kalbėta apie naftos ir dujų tiekimo iš Rusijos klausimą.
„Šešios iš G7 narių buvo aiškios nuomonės, kad tai nėra tinkamas signalas. Tada šiandien ryte sužinojome, kad amerikiečių vyriausybė nusprendė kitaip“, – teigė F. Merzas.
Anot kanclerio, „šiuo metu yra kainos problema, bet ne kiekio problema“. Todėl jis norįs žinoti, kokie motyvai paskatino JAV vyriausybę priimti šį sprendimą.
Pasak Norvegijos premjero, jo šalis ir Vokietija sutaria, kad būtina drauge daryti didesnį spaudimą Rusijai. Maskvai esą jautriausias energetikos sektorius. Todėl neteisinga ten pradėti švelninimus.
Zelenskis: JAV sankcijų Rusijos naftai sušvelninimas „nepadeda siekti taikos“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad JAV sprendimas sušvelninti sankcijas Rusijos naftos pardavimui gali suteikti Maskvai 10 mlrd. dolerių pajamų, kurios padės finansuoti invaziją į Ukrainą.
Vien tik ši JAV nuolaida gali suteikti Rusijai apie 10 mlrd. dolerių karui. Tai tikrai nepadeda siekti taikos“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Paryžiuje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Maskva ragina JAV sušvelninti daugiau sankcijų naftos sektoriui
Maskva penktadienį paragino Jungtines Valstijas panaikinti daugiau sankcijų jos naftos eksportui, kad stabilizuotųsi pasaulinės energijos rinkos, kurias sutrikdė karas Artimuosiuose Rytuose.
JAV sušvelnino kai kurias sankcijas, įvestas dėl Rusijos plataus masto karo Ukrainoje, o tai sukėlė Vakarų sąjungininkių pasipriešinimą, nes, pasak jų, tas karas finansuojamas iš pajamų, gautų už Maskvos parduodamą naftą.
Dėl JAV ir Izraelio smūgių Iranui ir Teherano atsakomųjų atakų Persijos įlankos regione praktiškai sustojo laivyba strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu, todėl sparčiai pakilo pasaulinės naftos kainos.
JAV laikinai leido parduoti jūroje esančią naftą iš Rusijos – vienos didžiausių pasaulyje naftos gamintojų ir eksportuotojų – naftos kainoms viršijus 100 JAV dolerių už barelį.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad JAV ir Rusijos interesai „sutapo“ dėl būtinybės stabilizuoti pasaulinę energijos rinką.
„Tokie Jungtinių Valstijų veiksmai tam tikru mastu padės stabilizuoti rinką“, – sakė jis per brifingą. Tačiau jis pridūrė, kad „be didelių rusiškos naftos kiekių rinkos stabilizavimas neįmanomas“.
Ukrainos diplomatas: JAV sušvelninus sankcijas naftai, Rusija galės ilgiau kariauti
JAV sprendimas sušvelninti sankcijas rusiškos naftos pardavimams leis Maskvai ilgiau tęsti jau penktus metus vykdomą invaziją į Ukrainą, penktadienį pareiškė Ukrainos diplomatinis šaltinis.
„Šis sprendimas tikrai nepadės stabilizuoti rinkos, tačiau padės Rusijai kariauti ilgiau – ir tai vyksta tuo metu, kai pati Rusija padeda Irano režimui destabilizuoti Artimuosius Rytus“, – sakė anonimiškumo pageidavęs šaltinis.
Siaubinga rusų ataka Charkive: smogė autobusui, žuvo žmonės
Rusijos okupacinės pajėgos Velykyj Burlyko rajone Charkivo srityje dronu atakavo maršrutinį autobusą. Preliminariais duomenimis, žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti. Tai tinke „Facebook“ pranešė Kupjanso karinės administracijos vadovas Andrijus Kanaševyčius.
„Kovo 13 d. 9.15 val. atakuotas kelias Nova Oleksandrivkos kaime Velykyj Burlyko rajone. Smogta autobusui, vykusiam iš Charkivo į Velykyj Burlyką. Pirmaisiais duomenimis, žuvo du civiliai ir trys buvo sužeisti“, – teigiama įraše.
Tikslios aplinkybės dar tiriamos, pridūrė A. Kanaševyčius.
Ukrainos naftos įmonė „Naftogaz“ laimėjo 1,4 mlrd. dolerių vertės bylą prieš „Gazpromą“
Įmonių grupė „Naftogaz“ laimėjo galutinę pergalę byloje su Rusijos „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. JAV dolerių skolos už dujų tranzito paslaugas.
Apie tai pranešė įmonių grupės spaudos tarnyba.
„Šveicarijos Aukščiausiasis Federalinis Teismas visiškai atmetė Rusijos bendrovės „Gazprom“ prašymą panaikinti 2025 m. birželio 16 d. arbitražo sprendimą, kuris įpareigoja rusus sumokėti įmonei „Naftogaz“ daugiau nei 1,4 mlrd. JAV dolerių skolą už gamtinių dujų transportavimo paslaugas ir palūkanas“, – teigiama pranešime.
Teismas taip pat įpareigojo bendrovę „Gazprom“ sumokėti 200 tūkst. Šveicarijos frankų teismo išlaidų ir kompensuoti įmonei „Naftogaz“ 250 tūkst. Šveicarijos frankų išlaidų, patirtų Aukščiausiajame Federaliniame Teisme.
„Taigi, Šveicarijos aukščiausiasis teismas patvirtino arbitražo sprendimo galiojimą ir galutinai atmetė rusų argumentus. „Naftogaz“ toliau dirbs, kad šis sprendimas būtų įvykdytas, ir tęsia keletą kitų bylų prieš šalį agresorę“, – sakė įmonės „Naftogaz“ generalinis direktorius Sergijus Koreckis
„Naftogaz“ buvo įpareigota organizuoti bendrovės „Gazprom“ gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą iki sutarties galiojimo pabaigos, t. y. 2025 m. sausio 1 d. Po to, kai prasidėjo plataus masto invazija ir tranzitas per Sochranivkos pasienio punktą buvo sustabdytas, dujos toliau keliavo per Sudžios punktą. Nepaisant to, „Gazprom“ atsisakė pilnai atsiskaityti už tranzito paslaugas, taip pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus.
2022 m. rugsėjį „Naftogaz“ pradėjo arbitražo procedūrą prieš Rusijos bendrovę „Gazprom“. Byla buvo susijusi su mokesčiais už gamtinių dujų tranzito per Ukrainą organizavimą, kurių „Gazprom“ pilnai ir laiku nesumokėjo.
Kaip jau buvo pranešta, 2025 m. birželį Šveicarijoje veikiantis Tarptautinis arbitražo teismas įmonei „Naftogaz“ iš bendrovės „Gazprom“ priteisė 1,37 mlrd. JAV dolerių.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 117 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 117 rusų paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 126 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 80), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius. Taip pat paleista balistinė raketa „Iskander M“.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, 117 priešo dronai buvo numušti/neutralizuoti.
Septyniose vietose registruoti 8 dronų smūgiai.
Kremlius džiūgauja dėl JAV sprendimo: „Amerikiečiai pripažino akivaizdų dalyką“
Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiuntinys Kirillas Dmitrijevas sureagavo į JAV sprendimą sušvelninti kai kurias sankcijas Rusijos naftai, rašo „Sky News“.
„JAV faktiškai pripažino akivaizdų dalyką: be rusiškos naftos pasaulinė energijos rinka negali išlikti stabili“, – sakė jis.
K. Dmitrijevas pridūrė: „Didėjant energetikos krizei, tolesnis apribojimų rusiškiems energijos ištekliams švelninimas atrodo vis labiau neišvengiamas, nepaisant kai kurių Briuselio biurokratų pasipriešinimo.“
Tai įvyko po to, kai JAV iždo departamentas paskelbė, kad leis parduoti rusišką žaliavinę naftą ir naftos produktus, kurie jau yra pakrauti į laivus, iki balandžio 11 dienos.
Vartotojai visame pasaulyje susiduria su kuro kainų šuoliu po Irano išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą ir Hormūzo sąsiaurį, kurie buvo atsakas į JAV ir Izraelio karinę kampaniją.
Maskva įspėja rusus dėl kelionių į Vokietiją
Maskva apkaltino vyriausybę Berlyne rusų diskriminacija ir įspėjo savo piliečius dėl kelionių į Vokietiją.
Užsienio reikalų ministerija ir toliau rekomenduoja atsisakyti kelionių į Vokietiją, kurios nėra „absoliučiai būtinos“, pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Vokietijos valdžia ir toliau sąmoningai įtarinėja praktiškai kiekvieną Vokietijos teritorijoje esantį Rusijos pilietį, įskaitant nuolat ir laikinai ten gyvenančius, kursto nepasitikėjimo atmosferą visų rusų atžvilgiu, kursto neapykantą rusams ir rusakalbiams, elgiasi su jais nesąžiningai bei savavališkai“, – teigė ji.
Rusų diskriminacija esą vyksta įvairiai. Muitinė, pavyzdžiui, oro uoste konfiskuoja jų asmeninius daiktus ir grynuosius ir tada skiria dideles pinigines baudas dėl tariamo sankcijų apėjimo. Bankai riboja finansines paslaugas rusams, kurie, be to, yra nuolat kontroliuojami, kalbėjo M. Zacharova.
Jau gruodį Rusijos užsienio reikalų ministerija savo portale paskelbė bendrą perspėjimą dėl kelionių į Vokietiją ir tada taip pat kritikavo esą savavališką sankcijų įstatymų taikymą rusams.
Iš tikrųjų Vokietija dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje įvedė sankcijas ir, be kita ko, uždraudė tam tikrų prekių įvežimą ir išvežimą.
Vengrija grąžino sulaikytus Ukrainos banko inkasatorių automobilius, bet ne auksą ir pinigus
Ukrainos bankui „Oščiadbank“ priklausančios šarvuotos pinigų pervežimo transporto priemonės, kurios buvo sulaikytos Vengrijoje, ketvirtadienį buvo grąžintos Ukrainos diplomatams ir banko atstovams, tačiau jose buvę pinigai ir auksas tebėra Vengrijos žinioje.
„Oščiadbank“ platformoje „Facebook“ pranešė, kad Vengrijos nacionalinė mokesčių ir muitų administracija (NAV) grąžino transporto priemones grąžino ir kuriuos septynių inkasatorių komandos narių asmeninius daiktus.
Turtą susigrąžinti padėjo Ukrainos užsienio reikalų ministerija, Ukrainos vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos ambasada Vengrijoje.
Atgavę transporto priemones, banko „Oščiadbank“ atstovai pastebėjo, kad didelė dalis jose esančios įrangos buvo sugadinta, o visus defektus vietoje užfiksavo banko teisininkai.
Visas žalos mastas bus nustatytas po to, kai transporto priemonės bus pargabentos atgal į Ukrainą.
Tačiau pinigai ir vertybės – 40 mln. JAV dolerių, 35 mln. eurų ir 9 kg banko aukso – tebėra neteisėtai sulaikyti Vengrijoje, teigė bankas. „Oščiadbank“ pareiškė, kad toliau gins savo teises, įgyvendindamas pirmiau paskelbtą teisinę strategiją.
„Bankas tvirtina, kad transportavimas buvo vykdomas teisėtai, laikantis tarptautinės teisės, ir kad jis turi teisę į konfiskuotas lėšas ir vertybes“, – teigiama pareiškime.
Pirmiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad Vengrijos valdžios institucijos sulaikė septynis banko „Oščiadbank“ inkasatorius, vykdžiusius eilinį lėšų ir kitokių vertybių pervežimą iš vieno banko į kitą, ir lėšas konfiskavo.
Vengrijos mokesčių inspekcija patvirtino, kad sulaikė inkasatorius ir du automobilius, kuriuose buvo grynųjų pinigų, ir pranešė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo pinigų plovimo.
Po to inkasatoriai buvo paleisti į grįžo į Ukrainą.
„Oščiadbank“ pareiškė, kad imsis teisinių priemonių, siekdamas susigrąžinti kovo 6 d. konfiskuotą turtą ir vertybes.
Vengrijos vyriausybė taip pat priėmė specialią rezoliuciją dėl pinigų ir vertybių, rastų ir konfiskuotų Ukrainos banko šarvuotose transporto priemonėse.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vengrijos veiksmus šioje byloje pavadino „banditizmu“.
Zelenskis atvyko į Paryžių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Paryžių, kur susitiks su prezidentu Emmanueliu Macronu ir aptars būdus didinti spaudimą Rusijai, pranešė jo atstovas spaudai.
„Prezidentas jau yra Paryžiuje“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Prancūzijos prezidentūra ketvirtadienį pranešė, kad prezidentų susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijų Rusijai griežtinimui, nukreipiant jas į Maskvos vadinamąjį šešėlinį laivyną – naftos ir kitų produktų transportavimui naudojamus tanklaivius, apeinant po 2022 m. invazijos į Ukrainą įvestas sankcijas.
V. Zelenskis ir E. Macronas taip pat aptars diplomatines pastangas sustabdyti karą, pridūrė Prancūzijos prezidento kanceliarija.
Ukrainos prezidento vizitas vyksta dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu sustojus amerikiečių tarpininkaujamų deryboms dėl penktus metus besitęsiančias rusų plataus masto invazijos pabaigos sąlygų.
Ukrainos kariuomenė: rusų vadai kankina savo karius, atsisakančius eiti į puolimą
Rusų kariuomenės vadai įsako prievartauti ir luošinti pavaldinius, kurie bando išgelbėti savo gyvybes ir atsisako dalyvauti beviltiškuose puolimuose, kurie beveik garantuotai baigsis jų mirtimi.
Tokį okupantų dalinio vado pokalbį perėmė Ukrainos gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdybos specialistai, praneša „Ukrinform“.
Šis pokalbis rodo, kad rusams okupantams žmogaus teisių ar karinio reglamento sąvokos nieko nereiškia, o jų kariuomenė laikosi vien ant brutalios jėgos. Priešo karių gretose tvyro visiškos baimės ir viduramžiško žiaurumo atmosfera. Vadai nesibodi įsakinėti prievartauti ir žaloti pavaldinius, mėginančius išsaugoti savo gyvybes ir atsisakančius eiti į beviltišką puolimą.
„Jie jį paėmė, jie jį paėmė – jie atvedė „penkiašimtinį“; dabar turėsime prevencinį pokalbį“, – kalbėdamas apie kovoti atsisakiusio kario sulaikymą sako vienas iš kankintojų.
Vadas, nežabodamas savo iškrypėliškų fantazijų, duoda pavaldiniams įsakymą seksualiai išnaudoti kareivį.
Tokie metodai yra įprasta praktika Rusijos armijoje, kur šūkis „savų nepaliekame“ taikomas tik tuo atveju, jei juos galima dar šiek tiek pakankinti. Okupantai laikomi kaip vergai: surišti, savo pačių ekskrementuose, saugomi ginkluotos sargybos. Bet koks bandymas pasipriešinti ar pabėgti baudžiamas sušaudant vietoje.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Rusijos kariai slapstosi nuo savo vadų, kad nebūtų pasiųsti į puolamąsias misijas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 860 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 13 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 277 620 karių, iš kurių 860 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 773 priešų tankus (+7), 24 202 šarvuotąsias kovos mašinas (+5), 38 369 artilerijos sistemas (+50), 1 685 raketų paleidimo sistemas (+4), 1 331 oro gynybos sistemą (+2), 435 karo lėktuvus, 349 sraigtasparnius, 175 139 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 071), 4 403 kruizines raketas, 31 laivą / katerį, 2 povandeninius laivus, 83 223 transporto priemones ir kuro cisternas (+189), 4 088 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukraina pradeda naują etapą: atveria mūšio lauką DI
Ukraina pirmoji pasaulyje įtraukė tarptautinius partnerius į dirbtinio intelekto (DI) modelių mokymą, skirtą bepiločiams orlaiviams, naudojant realius mūšio lauko duomenis, rašo UNIAN.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė gynybos ministras Mychailo Fedorovas. Pasak jo, vyriausybė priėmė nutarimą, kuris pradeda naują bendradarbiavimo formatą tarp valstybės, Ukrainos įmonių ir tarptautinių partnerių.
„Ukraina atveria galimybę treniruoti dirbtinio intelekto modelius bepiločių sistemoms, naudojant realius kovinius duomenis“, – pabrėžė M. Fedorovas. Ministro teigimu, karo ateitis priklauso autonominėms sistemoms.
„Mūsų užduotis – didinti dronų ir kitų kovinių sistemų autonomiškumo lygį, kad jos greičiau aptiktų taikinius, analizuotų situaciją ir padėtų priimti sprendimus mūšio lauke“, – sakė M. Fedorovas. Jo įsitikinimu, raktas į tai yra kokybiški duomenys neuroninių tinklų mokymui.
Todėl, pasak ministro, Gynybos ministerijos technologijų inovacijų ir plėtros centre sukurta speciali DI platforma, kuri leidžia: saugiai treniruoti modelius be tiesioginės prieigos prie jautrių duomenų bazių, dirbti su dideliais pažymėtų nuotraukų ir vaizdo įrašų duomenų rinkiniais, naudoti nuolat atnaujinamus duomenis.
„Ukraina šiandien turi unikalų mūšio lauko duomenų masyvą, kurio nėra niekur kitur pasaulyje. Kalbame apie milijonus anotacijomis pažymėtų kadrų, surinktų per dešimtis tūkstančių kovinių skrydžių. Šie duomenys jau naudojami neuroniniams tinklams mokyti, kurie automatiškai aptinka antžeminius ir oro taikinius sistemoje DELTA“, – pridūrė M. Fedorovas.
Pasak jo, tarptautiniai partneriai ir Ukrainos įmonės labai domisi būtent tokiais duomenimis gynybos technologijų plėtrai ir modernizavimui.
„Mums tai – kitas žingsnis plėtojant abipusiai naudingą bendradarbiavimą. Partneriai gauna galimybę treniruoti savo DI modelius naudodami realius šiuolaikinio karo duomenis. O Ukraina – greitesnę autonominių sistemų plėtrą ir naujus technologinius sprendimus frontui“, – pažymėjo Gynybos ministerijos vadovas.
Jis paaiškino, kad Ukraina yra pasirengusi dirbti su partneriais kuriant bendrą analitiką, treniruojant modelius ir kuriant naujus technologinius sprendimus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nesijaudinkite:13 mano panelės Ievos mėgstamiausias skaičius
šįvakar 17:00 ji transliuos cb/sunshine13_
taip pat sekite ją tiktok _lumina_rose
Ukrainos kariai smarkiai stumia rusus Dniepre
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Dniepro srityje jau daugiau nei mėnesį vykdo aktyvų kontrpuolimą, per kurį išlaisvino 300 kv. km teritorijos – beveik 10 gyvenviečių. Pažanga jaučiama kiekviename fronto ruože, o rusų taikinių skaičius sparčiai mažėja, rašo UNIAN.
„Kai tik pradėjome dirbti šioje kryptyje, buvo labai daug priešo taikinių. Ne visada spėdavome visur. Bet dabar ten, kur pasiekiame, mūsų veikimo diapazone lieka 2–3 taikiniai. Tai reiškia, kad jaučiamas jų mažėjimas“, – „Radio Svoboda“ pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Ruslanas, priklausantis 148-osios atskiriosios artilerijos Žytomiro brigadai.
Anot jo, kad rusų kariams traukiantis, oro žvalgybą tenka vykdyti 30–40 km atstumu.
Ukrainos karys taip pat pažymėjo, kad pažanga šiame fronto ruože iš dalies paaiškinama tuo, kad Rusijos kariuomenė buvo atjungta nuo „Starlink“ sistemos. Tai žymiai apsunkino rusams kariuomenės valdymą.
Teigiama, kad per mėnesį trukusius mūšius šioje kryptyje Ukrainos kariai išlaisvino 300 kv. km teritoriją – tai sudaro beveik 10 gyvenviečių.