„Die Zeit“: Rusijos žvalgyba planavo nužudyti Vokietijos dronų gamintojo vadovą
Rusijos žvalgybos tarnybos, tikėtina, rengė pasikėsinimą į Vokietijos dronų gamintojos „Donaustahl“ vadovą. Skelbiama, kad planas buvo sužlugdytas dar prieš jį įgyvendinant, praneša „Die Zeit“.
Pasak leidinio, Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniu buvo Vokietijos dronų gamintojos „Donaustahl“ vadovas Stefanas Thumannas.
JK gynybos sekretorius Streetingas pirmą kartą apsilankė Kyjive
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Wesas Streetingas – pirmą kartą atvykęs į Kyjivą – aptarė JK paramą Ukrainos miestų apsaugai.
Pasak „Ukrinform“, V. Zelenskis pasidalijo susitikimo detalėmis „Telegram“ platformoje.
„Buvo malonu pirmą kartą pasveikinti Wesą Streetingą Kyjive. Mes vertiname tai, kad jo vizitas įvyko iškart po dar vienos Rusijos atakos prieš mūsų žmones. Aš informavau sekretorių apie šio puolimo pasekmes žmonių gyvybėms ir apie mūsų poreikius, nes Rusija siekia žymiai padidinti savo balistinių raketų gamybą prieš žiemą“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas teigė, kad derybos buvo sutelktos į tai, kaip JK galėtų padėti Ukrainai geriau apsaugoti savo miestus ir gyvenvietes nuo balistinių raketų grėsmės tiek per dvišalį bendradarbiavimą, tiek daugiašalėmis pastangomis. Jis pažymėjo, kad JK ne kartą tiekė Ukrainai gyvybiškai reikalingą įrangą.
„Visų pirma aptarėme galimybes pradėti tam tikrų rūšių ginkluotės bendrą gamybą, nes tiek JK, tiek Ukraina turi stiprius, mūšiuose patikrintus pajėgumus. Taip pat aptarėme sankcijas Rusijos įmonėms, dalyvaujančioms balistinių raketų gamyboje. Svarbios yra visos pastangos susilpninti Rusijos karo mašiną ir jos kliovimąsi balistiniu teroru“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat padėkojo JK, jos karaliui, ministrui pirmininkui ir britų tautai už jų tvirtą paramą.
W. Streetingas, anksčiau dirbęs JK sveikatos reikalų sekretoriumi, Andy Burnhamo vadovaujamoje vyriausybėje buvo paskirtas gynybos sekretoriumi.
„Padėtis blogėja“: Ukraina liepia šimtams šeimų su vaikais palikti svarbų miestą
Ukrainos institucijos dėl intensyvėjančių Rusijos smūgių trečiadienį liepė šimtams šeimų su vaikais palikti Kramatorsko miestą – ukrainiečių bastioną Rytų Ukrainoje, netoli kurio į priekį stumiasi Maskvos pajėgos.
Rusija smogė Kyjivui: apšaudytas lietuviško kapitalo prekybos tinklo „Novus“ logistikos centras
Rusijos okupantai sustiprino smūgius Ukrainos logistikos centrams ir mažmeninės prekybos tinklų sandėliams, siekdami sutrikdyti prekių tiekimą ir destabilizuoti ekonomiką.
Ukrainos pareigūnas po masinės rusų atakos rėžė be užuolankų: yra tik 1 būdas priversti Putiną sustoti
Vienintelis būdas sustabdyti Rusijos atakas prieš Ukrainą – stiprinti smūgius Rusijos teritorijoje, pareiškė Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Maskvos srityje – gaisras: svarbų objektą gaubia dūmai
Maskvos srityje esančiame Koroliovo mieste kilo gaisras viename iš pagrindinio Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ mokslinių tyrimų instituto pastatų, skelbia „Telegram“ kanalas „Exilenova +“.
Pranešama, kad dega vienas iš centrinio mašinų gamybos mokslinių tyrimų instituto korpusų.
Šis institutas laikomas vienu svarbiausių Rusijos kosmoso pramonės objektų – jis susijęs su kosminių aparatų kūrimu, bandymais ir kosmoso programų įgyvendinimu.
Institutas dalyvavo visose sovietų ir Rusijos kosmoso programose.
Anot „Exilenova +“, tyrimų centre buvo kuriamos technologijos erdvėlaiviams valdyti, telemetrijos duomenims priimti ir Rusijos kosmoso programų veikimui užtikrinti.
Nerimą sukėlusį incidentą Leipcigo–Halės oro uoste pakomentavo Ukrainos ambasadorius
Naktį Vokietijos policija Leipcigo–Halės oro uoste panaudojo sprogmenų neutralizavimo robotą, ant kilimo ir tūpimo tako netoli Ukrainos krovininio lėktuvo pastebėjusi droną. Incidentą, kuris sukėlė didelį nerimą ir privertė nukreipti daugybę skrydžių į kitus oro uostus, pakomentavo Ukrainos ambasadorius Vokietijoje.
Vienas orlaivis, turėjęs nutraukti planuotą tūpimą šiame oro uoste, netrukus ore susidūrė su netoliese skridusiu neatpažintu objektu, tačiau vėliau saugiai nusileido kitame oro uoste, pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas.
Dienraštis „Bild“ pranešė, kad Rytų Vokietijoje esančio oro uosto teritorijoje rastame drone buvo sprogmenų ir detonatorius. Tačiau policija šios informacijos naujienų agentūrai AFP iš pradžių nepatvirtino ir nurodė, kad tyrimas tebevyksta.
Ukrainos ambasadorius Oleksijus Makejevas pareiškė įtariantis, kad už šio incidento stovi Maskva.
„Kas kitas tai galėjo padaryti, jei ne Rusija?“ – trečiadienį televizijai „Welt TV“ sakė jis.
Rytų Vokietijoje esantis oro uostas atlieka svarbų vaidmenį gabenant karinę įrangą Vokietijos kariuomenei ir sąjungininkams NATO Aljanse. Jis taip pat yra Ukrainos oro linijų bendrovės „Antonov Airlines“ bazė.
Vietos naujienų agentūros paskelbtoje vaizdo medžiagoje prie „Antonov“ lėktuvo, nudažyto Ukrainos geltona ir mėlyna spalvomis, matomas sprogmenų neutralizavimo robotas. Ant lėktuvo taip pat yra užrašas „Būk drąsus kaip Chersonas“ – Ukrainos regionas, kurį Rusija nuožmiai atakuoja.
„Bild“ taip pat pranešė, kad su neatpažintu objektu ore susidūręs lėktuvas buvo DHL krovininis orlaivis. Maždaug už šešių kilometrų nuo oro uosto jis patyrė nedidelių smaigalio dalies pažeidimų, kurie buvo pastebėti jam vėliau saugiai nusileidus Hanoverio oro uoste.
Vokietijos policija trečiadienio rytą iš pradžių pranešė, kad dėl „su saugumu susijusio incidento“ skrydžiai į Leipcigo–Halės oro uostą buvo laikinai sustabdyti.
„Prieš pat vidurnaktį netoli Leipcigo–Halės oro uosto buvo pastebėtas neatpažintas skraidantis objektas, todėl keli orlaiviai, įskaitant keleivinį lėktuvą, buvo nukreipti į kitus oro uostus“, – teigiama policijos pranešime.
Į kitus oro uostus buvo nukreipti keleivinis lėktuvas iš Maljorkos ir keli į oro uostą skridę krovininiai lėktuvai.
„Be to, netoli pietinio kilimo ir tūpimo tako buvo aptiktas objektas, kurį iš pradžių apžiūrėjo federalinė policija, naudodama sprogmenų neutralizavimo robotą“, – pranešė policija, nenurodydama, ar objektas buvo sunaikintas kontroliuojamu sprogdinimu.
Trečiadienio paryčiais įprastas oro uosto darbas buvo atnaujintas, tačiau tik šiauriniame kilimo ir tūpimo take. Tuo metu tyrėjai pietiniame rinko duomenis apie incidentą.
Virtinė dronų incidentų
Vėliau incidentą pakomentavo Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai.
„Galiu patvirtinti, kad Leipcigo–Halės oro uoste buvo rastas dronas. Deja, šiuo metu daugiau nieko negaliu pasakyti“, – kalbėjo ministerijos atstovas spaudai.
Komentuodamas incidentą ore, jis sakė, kad lėktuvas „turėjo leistis Leipcige, tačiau buvo priverstas nutraukti tūpimą“.
„Po to jis susidūrė su kažkokiu objektu“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad orlaivis saugiai nusileido, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Vokietijoje ir kitose Europos šalyse virš jautrių objektų – oro uostų, karinių bazių ir pramonės įmonių – ne kartą buvo pastebėta skraidančių dronų.
Vienos didžiausių Ukrainos karinių rėmėjų Vokietijos valdžios institucijos yra pareiškusios įtarimų, kad daugelį šių incidentų organizuoja Rusija, vykdydama sabotažo, šnipinėjimo ir dezinformacijos kampaniją.
2024 m. liepą Leipcigo oro uoste ant žemės užsidegė siunta, dar prieš ją pakraunant į DHL krovininį lėktuvą. Saugumo tarnybos šį incidentą laikė įtariamo su Maskva susijusio padegimo ir sabotažo plano dalimi.
Rusija bet kokias sąsajas su šiais incidentais neigia.
Praėjusiais metais Kinijos pilietis buvo nuteistas už tai, kad perdavė informaciją apie Leipcigo–Halės oro uosto skrydžių tvarkaraščius ir krovinių judėjimą asmeniui, šnipinėjusiam Pekino naudai.
Ukrainos ambasadorius O. Makejevas taip pat priminė 2024 m. Leipcige įvykusį incidentą su DHL siunta.
„Rusija šį hibridinį karą vykdo jau seniai. Tačiau žodis „hibridinis“ tam tikra prasme sumenkina faktą, kad Rusija kariauja ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europą“, – sakė jis.
Po Ukrainos dronų atakos kilo gaisras Rusijos miesto Ufos pramoninėje zonoje
Krentančios numušto ukrainiečių drono nuolaužos sukėlė gaisrą Rusijos Baškirijos sostinės Ufos pramoninėje zonoje, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi vietos valdžios institucijų pateikta informacija.
Kokie objektai buvo šioje teritorijoje, nenurodyta.
Vykdydama kampaniją prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, Ukraina anksčiau yra smogusi Ufos naftos perdirbimo gamyklai.
Regiono vadovas Radijus Chabirovas pareiškė, kad ataka prieš nenurodytas įmones buvo atremta.
„Ufoje pramoninėje zonoje nukrito drono nuolaužos. Ten šiuo metu gesinamas gaisras“, – platformoje „Telegram“ parašė R. Chabirovas.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. Rusija nuolat rengia smūgius Ukrainos energetikos objektams ir kitai svarbiai infrastruktūrai.
Kaip skelbta, per naujausią Rusijos naktinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos sostinės Kyjivo srityje žuvo mažiausiai 17 žmonių, dar kelios dešimtys buvo sužeista.
Savi vaistai apkarto: Maskvos meras skundžiasi dėl Ukrainos dronų
Teroristinės Rusijos sostinės meras SergejusSobianinas viešai pasiskundė, kad Ukraina puola Maskvą vis didesniu skaičiumi dronų, praneša leidinys „RBC-Ukraine“, remdamasis „Vesti“.
Vladimiras Putinas paskyrė naujų Rusijos dronų pajėgų vadą
Aukšto rango rusų kariškis Denisas Liaminas vadovaus naujosioms Rusijos ginkluotųjų pajėgų dronų pajėgoms, trečiadienį pranešė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.
Apie tai skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Interfax“.
„Visiems gerai žinoma, kad priėmėme sprendimą sukurti naują pajėgų rūšį – dronų pajėgas. Buvo iškeltas uždavinys surasti žmogų, kuris šiame darbe pasižymėjo geriausiai. Vienu iš labiausiai kvalifikuotų šios srities specialistų laikome Denisą Igorevičių Liaminą, kuris iki šiol kovojo grupuotėje „Centras“ kaip štabo viršininkas“, – susitikime su Rusijos gynybos ministerijos vadovybe sakė V. Putinas.
„Noriu išreikšti viltį, kad jūs, o taip mano ir ministras, ir generalinio štabo viršininkas, būdamas vienas kvalifikuočiausių specialistų, užbaigsite šios naujos dronų pajėgų rūšies formavimą ir artimiausioje ateityje jai vadovausite“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
Penktus metus besitęsiančiame kare Ukrainoje dominuoja dronai, kuriuos kiekviena pusė naudoja ne tik palei 1 200 km ilgio fronto liniją, bet ir atakoms jūroje bei prieš giliau esančius taikinius, tokius kaip energetikos infrastruktūra ir komerciniai sandėliai.
Asmeninis prašymas nepadėjo: Trumpas neduos Ukrainai „Patriot“ raketų, skelbia FT
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė suteikti Ukrainai raketų perėmėjus „Patriot“ sistemoms net ir po asmeninio Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio prašymo, praneša „Financial Times“ (FT).
Kaip teigia leidinio šaltiniai, D. Trumpas atmetė V. Zelenskio prašymą liepos 28 d. susitikimo Ovaliajame kabinete metu.
Primename, kad Ukrainos prezidentas paprašė savo amerikiečių kolegos suteikti dar kelis šimtus raketų-perėmėjų „Patriot“ sistemoms.
Anot „Financial Times“, Baltųjų rūmų vadovas iš karto leido suprasti, kad to nedarys.
Šaltiniai teigė, kad D. Trumpas sakė, jog šių atsargų trūksta pačioms JAV ir sakė, kad jos reikalingos siekiant apginti Amerikos turtą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos šalyse karo su Iranu metu.
Primename, kad po Rusijos smūgių, kurie per naktį pražudė 17 žmonių, V. Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau antibalistinių oro gynybos priemonių.
„Balistinių raketų perėmėjai galėjo išgelbėti šiandien žuvusių žmonių gyvybes. Labai svarbu, kad partneriai suprastų, jog jų tiekimo vėlavimai arba nesugebėjimas parūpinti antibalistinių priemonių lemia tokias siaubingas aukas ir sugriovimus“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
Ukrainos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad naktį per Rusijos raketų ir dronų smūgius Kyjive ir aplinkiniame regione žuvo mažiausiai 17 žmonių, o dar per 40 buvo sužeista.
Ukrainiečiams nepavyko numušti nė vienos Rusijos paleistos raketos. Kadangi Maskva intensyvina išpuolius, Kyjivas prašo daugiau JAV gamybos „Patriot“ perėmėjų.
Rusija pastaraisiais mėnesiais gerokai sustiprino atakas prieš Ukrainos sostinę, paprastai paleisdama sunkiai perimamų balistinių raketų salves, kurios sudrebina pastatus, o mieste ima aidėti dundesys.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo lenkų savanoris
Ukrainoje per rusų drono ataką žuvo lenkų savanoris, pristatinėjęs humanitarinę pagalbą netoli fronto linijos, pranešė Užsienio reikalų ministerija Varšuvoje.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Maciejus Wewioras (Macejus Vevioras) antradienį patvirtino mirties faktą, teigdamas, kad savanoris žuvo dėl Rusijos karinių veiksmų, ir pareiškė užuojautą jo šeimai.
M. Wewioras paragino visuomenę gerbti aukos šeimos privatumą ir teigė, kad ministerija bei Lenkijos diplomatinė atstovybė Ukrainoje yra pasirengusios suteikti visą reikiamą konsulinę pagalbą.
„Su giliu liūdesiu patvirtinu lenkų savanorio mirtį Ukrainoje, jis žuvo dėl Rusijos karinių veiksmų. Reiškiame nuoširdžiausią užuojautą velionio artimiesiems“, – naujienų agentūrai PAP sakė M. Wewioras.
Žiniasklaidos pranešimuose auka įvardyta kaip Marekas Rusekas-Wolskis (Marekas Rusekas Volskis).
Apie savanorio mirtį iš pradžių liepos 30 dieną pranešta grupės „Kartu už Ukrainą“, kurioje jis buvo administratorius, profilyje socialiniuose tinkluose. Pasak organizacijos, maždaug liepos 27 dieną Charkive savanorį mirtinai sužalojo rusų dronas.
Informacija iš asmeninio savanorio „Facebook“ profilio rodo, kad jis dažnai keliaudavo į Ukrainą veždamas humanitarinę pagalbą, daugiausia dėmesio skirdamas gyventojams, esantiems netoli Ukrainos ir Rusijos karo fronto linijos.
Po Rusijos atakos Kyjivo regione ES smerkia Maskvą, perduoda Ukrainai 1,4 mlrd. eurų
Po mirtinos atakos Kyjivo regione Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pasmerkė Rusiją už jos vykdomus žiaurumus ir pranešė apie Ukrainai skiriamus 1,4 mlrd. eurų iš pajamų, gautų iš įšaldyto Maskvos turto.
„Rusija privalo sumokėti už savo sukeltą destrukciją, – įspėjo U. von der Leyen. – Ir mes naudojame pajamas iš įšaldyto Rusijos turto, kad užtikrintume, jog tai įvyks.“
EK pirmininkė nurodė, kad Europos Sąjunga (ES) pirmadienį gavo dalį pajamų, gautų iš bloko teritorijoje įšaldyto Rusijos turto, ir šios lėšos bus perduotos Kyjivui.
„Tai padės Ukrainai tęsti pasipriešinimą neteisėtam Rusijos karui“, – sakė U. von der Leyen.
Siekdama sutrikdyti Maskvos karo mašiną, ES, pritaikiusi griežtas sankcijas, įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos tarptautinių atsargų, kurių didžioji dalis laikoma Belgijoje įsikūrusioje finansų grupėje „Euroclear“.
Kyjivui jau buvo pervestos keturios ankstesnės iš įšaldyto turto gauto pelno dalys, vėliausią sykį – šių metų kovą. Trečiadienio pranešimas bendrą sumą padidino iki 8 mlrd. eurų.
Praėjusiais metais buvo atsisakyta ambicingesnio plano panaudoti šį turtą didžiulei paskolai Ukrainai remti, o ES šalys vietoj to patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą, remiamą bendru bloko biudžetu, kad Kyjivas gautų finansavimą iki 2027 metų.
Pastaraisiais mėnesiais atrodė, kad Ukraina keičia ilgiau kaip ketverius metus trunkančio karo eigą, stabilizuodama fronto liniją ir suduodama smūgius giliai Rusijos viduje.
Tačiau Rusija taip pat gerokai suintensyvino atakas prieš Ukrainos sostinę, paleisdama sunkiai perimamų balistinių raketų salves, o Kyjivas įspėja, kad jam labai trūksta oro gynybos priemonių.
Per naujausią naktinį raketų ir dronų antpuolį žuvo mažiausiai 17 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti.
„Bloomberg“: Europa slapta susitikinėja su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos
Praėjusį mėnesį Europos šalys surengė dar vieną slaptą susitikimą su Rusijos Federacijos atstovais dėl karo Ukrainoje pabaigos, praneša „Bloomberg“.
Leidinio duomenimis, iš Europos pusės šiose derybose dalyvavo buvę aukšti Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos pareigūnai. Tarp jų buvo buvęs Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo patarėjas Timas Barrow, buvęs Vokietijos valstybės sekretorius Markusas Edereris ir patyręs Prancūzijos diplomatas Pierre‘as Vimontas. Kas iš Kremliaus atstovų dalyvavo šiame susitikime, leidinio šaltiniai neatskleidė.
Daugiau skaitykite čia.
Per Rusijos raketų ir dronų smūgius Ukrainos sostinės regione žuvo 17 žmonių
Per Rusijos praėjusios nakties raketų ir dronų smūgius Kyjivui bei aplinkiniam regionui žuvo 17 žmonių, o dar 44 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Per ataką Rusija paleido 24 balistines raketas, keturias kitokias raketas – hipergarsines „Cirkon“ arba viršgarsines „Oniks“ – ir 115 dronų, kurių daugelis turėjo reaktyvinius variklius.
V. Zelenskis nurodė, kad smūgiai daugiausia buvo nukreipti į civilių įmonėms priklausančius sandėlius, taip pat infrastruktūrą ir geležinkelio stotį, pataikant į objektus, kurie, anot jo, neturi jokio ryšio su karu, įskaitant alaus daryklą, statybinių medžiagų sandėlius ir civilinės logistikos objektus.
Ši ataka yra naujausia iš virtinės didelio masto Rusijos balistinių raketų smūgių, kurie šią vasarą tapo beveik kasdienybe. Ukraina turi ribotas gaudomųjų raketų, skirtų JAV gamybos „Patriot“ sistemoms, atsargas, o „Patriot“ yra vienintelė jos arsenale esanti oro gynybos sistema, galinti numušti balistines raketas.
Dėl to tokias dideles atakas kaip trečiadienį sunku atremti, nors Ukraina ir suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir energetikos infrastruktūrai.
„Balistinės gaudomosios raketos yra tai, kas galėjo išgelbėti šiandien žuvusių žmonių gyvybes, – platformoje „Telegram“ išplatintame pareiškime teigė V. Zelenskis. – Mūsų partneriams labai svarbu suprasti, kad vėlavimas jas tiekti arba nenoras perduoti priešraketinių sistemų tiesiogiai lemia tokias siaubingas aukas ir griovimą.“
Kyjivo regione kilo gaisrai keliose vietose Brovarų, Bučos ir Fastivo rajonuose, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnyba.
Dideli sandėlių gaisrai liepsnojo Brovarų mieste ir Didžiosios Dymerkos, Kvitnevės bei Peremohos kaimuose.
Fastivo rajone esančioje įmonėje buvo užgesintas kelis automobilius apėmęs gaisras. Bučos rajone brigados kovojo su sandėlio gaisru Čaikų kaime, prieš tai užgesinusios atskirą gaisrą logistikos objekte Sofijivska Borščahivkoje.
Sostinėje gelbėtojų brigados užgesino visus nuo smūgių kilusius gaisrus Obolonės, Sviatošyno, Holosijivo ir Desnos rajonuose, nurodė Kyjivo miesto karinė administracija.
Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus Beskrestnovas teigė, kad sekinamasis karas įžengė į naują etapą.
„Priešas be atrankos atakuoja viską – mažmeninės prekybos sandėlius, maisto saugyklas, logistikos centrus, įmones, statybinių medžiagų sandėlius“, – feisbuke rašė jis.
Viena iš įmonių, patyrusių smarkų apšaudymą, yra „Epicentr“, vienas didžiausių Ukrainos mažmeninės prekybos ir statybų tinklų.
Feisbuke paskelbtame pareiškime ji nurodė, kad „per kelias minutes Rusijos raketos sunaikino tai, ką įmonė kūrė dešimtmečius“.
Vienas darbuotojas žuvo, dar trys buvo sužeisti. Rusija smogė dviem pagrindiniams bendrovės logistikos centrams.
Taip pat buvo sunaikintas jos keraminių plytelių gamyklos gamybos cechas, todėl bendrovė buvo priversta sustabdyti gamybą ir perkelti ją į užsienį.
Pasak įmonės, tikimasi, kad visiškas atsigavimas truks iki dvejų metų. „Epicentr“ taip pat išreiškė palaikymą kitoms Ukrainos įmonėms, nukentėjusioms nuo išpuolio, sakydama, kad supranta, „kiek metų darbo, pastangų, tikėjimo ir kasdienės atsakomybės slypi už kiekvienos įmonės“.
Ukraina vykdo savo kampaniją prieš Rusijos mažmeninės prekybos logistiką ir jau yra smogusi keliems „Wildberries“ priklausantiems sandėliams – ši įmonė dažnai pavadinama rusiškąja „Amazon“.
Šie Ukrainos smūgiai yra dalis platesnių pastangų pakenkti Maskvos ekonomikai ir priversti rusus pajusti karo kainą.
Zelenskis: balistinių raketų perėmėjai galėjo išgelbėti gyvybes
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau antibalistinės oro gynybos priemonių, Rusijos smūgiams praėjusią naktį nusinešus 17 gyvybių.
„Balistinių raketų perėmėjai yra tai, kas šiandien galėjo išgelbėti žuvusiųjų gyvybes. Partneriams labai svarbu suprasti, kad vėlavimas jas pristatyti arba antibalistinių priemonių nesuteikimas sukelia tokias baisias aukas ir sugriovimus“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.
Rusijos kariuomenė paleido 115 dronų ir 28 raketas, įskaitant balistines, bet Ukrainai nepavyko numušti nė vienos raketos, trečiadienį paskelbtoje kasdienėje ataskaitoje pranešė šalies karinės oro pajėgos.
„Rimta grėsmė Kyjivui“: Šiaurės Korėja žengia į kitą pagalbos Rusijai etapą
Vakarų Rusijoje pradėta dislokuoti Šiaurės Korėjos raketų dalinys, kuris, greičiausiai, gali būti ginkluotas 120 balistinių raketų ir šešiomis paleidimo platformomis, skirtomis smūgiams prieš Ukrainą. Apie tai naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas.
Pažymima, kad nuo 2023 m. pabaigos Rusija paleido į Ukrainą dešimtis Šiaurės Korėjos balistinių raketų, tačiau Šiaurės Korėjos raketinių pajėgų dislokavimas taps dar platesniu kariniu bendradarbiavimu tarp Maskvos ir Pchenjano, kuris jau ir taip yra labai platus.
Anot A. Černiako, Rusija planuoja dislokuoti raketų padalinį, kurį sudarys apie 90 Šiaurės Korėjos karių, Voronežo srityje, vakarų Rusijoje, kaip 112-osios raketų brigados dalį.
Jis pabrėžė, kad Šiaurės Korėja jau išsiuntė į Rusiją naują 40 raketų KN-23 ir KN-24 partiją kartu su personalu, tačiau galutinė dislokavimo konfigūracija ir bendras raketų skaičius bus suderinti per aukščiausio lygio derybas kitą mėnesį.
Pasak Ukrainos žvalgybos atstovo, Rusija tikisi, kad dislokavimas apims 120 Šiaurės Korėjos balistinių raketų ir šešias paleidimo platformas. Šiuo metu neaišku, kokį konkretų vaidmenį Šiaurės Korėjos atstovai atliks Rusijos raketinių operacijų metu.
„Dislokavimas, apie kurį kalbėjo A. Černiakas, atrodo, sutampa su tuo, kad praėjusią savaitę Rusija paleido į Ukrainą pirmąsias dvi Šiaurės Korėjos raketas nuo praėjusių metų rugpjūčio“, – pabrėžė „Reuters“.
Rimta grėsmė Kyjivui
Visų pirma, Filadelfijoje įsikūrusio analitinio centro „Užsienio politikos tyrimų institutas“ vyresnysis mokslo darbuotojas Robas Lee pabrėžė, kad Šiaurės Korėjos ištekliai kelia„rimtą grėsmę Kyjivui.
„Priešraketinė gynyba yra viena iš didžiausių Ukrainos silpnųjų vietų, todėl bet koks balistinių raketų, su kuriomis jai teks susidurti, skaičiaus padidėjimas sukels rimtą grėsmę Kyjivui“, – pabrėžė jis.
R. Lee pridūrė, kad ypatingą susirūpinimą Ukrainai šią žiemą kels jos priešlėktuvinės gynybos būklė, kai Rusija gali vėl smarkiai pulti energetikos tinklą, kaip tai buvo praėjusiais metais.
Praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos raketa sunaikino gyvenamąjį namą Dnipro srityje, dėl ko žuvo mažiausiai penki vienos šeimos nariai.
A. Černiakas pabrėžė, kad šis smūgis tapo pirmuoju užfiksuotu Šiaurės Korėjos balistinių raketų panaudojimo atveju nuo 2025 m. rugpjūčio, o jam įvykdyti buvo panaudotos raketos iš naujos 40 vienetų partijos.
Jis pridūrė, kad šiuo metu Rusijos Kursko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, yra apie 9 500 Šiaurės Korėjos karių, tačiau kol kas jie tiesiogiai nedalyvauja karinėse operacijose prieš Ukrainą.
Primename, kad Rugpjūčio 5-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgoms nepavyko numušti nė vienos Rusijos balistinės raketos.
Pastaraisiais mėnesiai Kyjivas kalba apie „Patriot“ sistemų trūkumą, ragina sąjungininkus jų tiekti daugiau, kadangi Rusija suintensyvino balistinių raketų naudojimą.
„Balistinių raketų perėmėjai – tai, kas šiandien galėjo išgelbėti žuvusiųjų gyvybes. Labai svarbu, kad partneriai suvoktų, jog vėlavimas juos tiekti arba nenoras perduoti priešraketinės gynybos lemia būtent tokias siaubingas aukas“, – trečiadienį savo „Telegram“ kanale rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusijos ataka išryškino, ko trūksta Ukrainai: nenumušė nė vienos iš 28 raketų
Rugpjūčio 5-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgoms nepavyko numušti nė vienos Rusijos balistinės raketos, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos. Pastaraisiai mėnesiai Kyjivas kalba apie „Patriot“ sistemų trūkumą, ragina sąjungininkus jų tiekti daugiau, kdangi Rusija suintensyvino balsitinių raketų naudojimą.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 130 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 5 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 452 880 karių, iš kurių 1 130 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 242 priešų tankus (+5), 25 084 šarvuotąsias kovos mašinas (+5), 47 396 artilerijos sistemas (+65), 2 002 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 540 oro gynybos sistemų (+2), 439 karo lėktuvus, 354 sraigtasparnius, 2 134 antžemines robotų sistemas (+10), 444 455 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 715), 5 007 sparnuotąsias raketas, 34 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 130 266 transporto priemones ir kuro cisternas (+449), 4 495 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Nerami naktis Rusijoje: Tulos srityje dega „Wildberries“ sandėlis, virš Maskvos numušti dronai
Trečiadienio naktį Ukraina surengė ataką Rusijos Tulos srityje, po kurios pranešta apie didelį gaisrą „Wildberries“ sandėlyje, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos „Telegram“ kanalais ir OSINT paskyromis.
Anot Tulos srities gubernatoriaus Dmitrijaus Miljajevo, regione maždaug 00.34 val. Kyjivo laiko buvo paskelbtas raketų pavojus, kuris tęsėsi apie 2 valandas. Taip pat jau nuo antradienio vakaro Tulos srityje buvo paskelbtas dronų pavojus, kuris tęsėsi iki trečiadienio 04.56 val.
Keliose OSINT įrašuose ėmė plisti vaizdai, kuriuose matyti gaisras vieno iš sandėlių teritorijoje. Kaip vėliau paaiškėjo iš vaizdų, Aleksino gyvenvietėje dega „Wildberries“ logistikos centras.
Kiek vėliau D. Miljajevas patvirtino drono smūgį „Wildberries“ sandėliui.
„Per dronų grėsmės laikotarpį Rusijos Federacijos gynybos ministerijos padaliniai sunaikino 107 Ukrainos dronus. Remiantis operatyvine informacija, apgadinti du daugiabučiai, taip pat du pramonės objektai. Be to, nepilotuojamasis orlaivis nukrito į „Wildberries“ rūšiavimo centro teritoriją, po to ten kilo gaisras“, – pranešė Tulos srities gubernatorius.
Bendrovės bankinį padalinį Europos Sąjunga liepą įtraukė į sankcijų sąrašą.
Dronai Maskvoje
Taip pat Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad oro gynybos pajėgos tariamai numušė 10 dronų, skridusių į Rusijos sostinę.
Be to, OSINT kanaluose pasirodė vaizdų, rodančių, kad ryte taip pat buvo puolama Kazanė.
Rusai raketomis atakavo Kyjivo sritį: žuvo 14 žmonių, po griuvėsiais vis dar ieškoma žmonių
Kyjive ir jo apylinkėse praėjusią naktį per Rusijos raketų ir dronų smūgius žuvo mažiausiai 14 žmonių, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Skelbiama, kad dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.
„Šiąnakt Kyjivo sritis vėl patyrė vieną tragiškiausių priešo atakų. Deja, Rusijos smūgis nusinešė 14 civilių gyvybių“, – platformoje „Telegram“ rašė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Anksčiau trečiadienį skelbta, kad Rusijos surengtos raketų ir dronų atakos Ukrainos sostinėje bei jos apylinkėse nusinešė mažiausiai dviejų žmonių gyvybes ir kad dar dešimtys asmenų buvo sužeisti.
Meras Vitalijus Kličko pranešė, kad du žmonės buvo išgelbėti iš sugriuvusio sandėlio griuvėsių. Baiminantis, kad po griuvėsiais gali būti įstrigę dar daugiau žmonių, buvo tęsiama paieškos ir gelbėjimo operacija.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Mirtis russofašistinėms p@dloms!
Ekspertas perspėja: „Putinas žino, kad turi galimybių langą“
Rusija naudojasi „galimybių langu“ tuo metu, kai Ukraina visiškai išnaudojo priešbalistinių raketų-perėmėjų atsargas. Dabar V. Putinas gali sunaikinti bet kokį taikinį, kurį laikys reikalingu. Tokią nuomonę komentare naujienų kanalui „Sky News“ išsakė britų karinis analitikas Michaelas Clarke‘as.
Jis pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis rusai ypač intensyviai balistinėmis raketomis atakuoja Kyjivą, o ukrainiečiai jų techniškai tiesiog negali perimti.
M. Clarke‘as pateikė paskutinės tokios atakos pavyzdį – Ukrainos gynybos pajėgos numušė 90 proc. Rusijos paleistų bepiločių orlaivių, tačiau nesugebėjo numušti nė vienos balistinės raketos. Tai reiškia, kad visos balistinės raketos pataikė į tuos taikinius, į kuriuos rusai jas ir paleido, pabrėžė ekspertas.
„Šios atakos, be jokios abejonės, tęsis tol, kol rusai galės jas vykdyti, nes jie žino tą patį, ką mums visiems aiškiai paaiškino Zelenskis – Ukrainai labai trūksta amunicijos, galinčios numušti balistines raketas“, – pabrėžė M. Clarke‘as.
Ekspertas pridūrė, kad Rusija naudoja ne tik savo turimas balistines raketas, bet ir Šiaurės Korėjos tiekiamas balistines raketas KN-23.
„Putinas žino, kad turi galimybių langą, kai balistinės raketos pataikys į daugiau ar mažiau viską, į ką jos nukreiptos, o ukrainiečiai mažai ką gali su tuo padaryti. Jis siekia Ukrainai surengti išties siaubingą žiemą, o Zelenskis mums visiems sako: ar jūs stovėsite nuošalyje ir leisite tam vykti? Kitais metais Ukrainai situacija gali pagerėti, tačiau šiemet, šią žiemą, jie turi tikrą problemą, ir Putinas tai žino“, – sakė analitikas.