Ukraina paskelbė netikėtus skaičius: Rusijos gretose – kovotojai iš 51 valstybės
Ukrainoje į nelaisvę paimti daugiau kaip 50 valstybių piliečiai, kurie kare kovojo Rusijos pusėje, pranešė Kyjivo pareigūnas.
Ukrainos SBU: per 40 dienų operaciją atakuota daugiau kaip 100 strateginių Rusijos objektų
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) per 40 dienų trukusią operaciją atakavo daugiau kaip 100 strateginių objektų Rusijos užnugaryje ir okupuotose teritorijose bei daugiau kaip 21 tūkst. taikinių fronte.
Tarp pagrindinių kampanijos krypčių buvo nuoseklus Rusijos karinės infrastruktūros naikinimas. Per šį laiką SBU surengė smūgius prieš karinius aerodromus Sakuose, Hvardiskėje, Belbeke ir Bagerovėje okupuotame Kryme, taip pat Engelse ir Chanskajoje Rusijoje bei prieš lėktuvų gamyklą Jevpatorijoje; per šias atakas sunaikintas strateginis „Tu-95MS“ tipo bombonešis, apgadinti du „Su-35“ tipo naikintuvai ir du mokomieji lėktuvai „L-39“, angarai su „Su-24“, „Su-30“ ir „Su-30SM“ tipo naikintuvais, „Shahed“ dronais, taip pat aerodromų infrastruktūra.
Vienas pagrindinių kampanijos tikslų buvo Rusijos energetikos infrastruktūros naikinimas. Per 40 dienų atakuota 14 naftos perdirbimo gamyklų, dešimtys naftos saugyklų, rezervuarų, siurblinių, naftos terminalų ir naftos gavybos platforma.
Be ilgojo nuotolio operacijų SBU padarė nuostolių ir rusų pajėgoms mūšio lauke: smogta 24 tankams, 63 šarvuotiems automobiliams, 124 artilerijos sistemoms, 22 daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams, 40 oro gynybos sistemų, 14 lėktuvų ir sraigtasparnių, amunicijos sandėliams, vadavietėms bei priešo karinei logistikai.
„Darbai mažinant Rusijos karinį-ekonominį potencialą bus tęsiami ir toliau“, – teigiama pranešime. Saugumo tarnybos vadui Oleksandrui Pokladui prezidentas pavedė vykdyti naujas operacijas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šias atakas vadina „tolimojo nuotolio sankcijomis“. Operacijos tikslas – priversti agresorę nutraukti karą.
V. Zelenskis birželį davė leidimą Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) 40 dienų operacijai.
Rusijos planai kelia nerimą: Ukraina perspėja, kad Putino kariai ruošiasi naujam puolimui
Rusijos kariai gali ruoštis įsiveržimui į Černihivo srities teritoriją. Tai pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
Rusai paleido į Kramatorską dvi sklendžiančias bombas, nukentėjo 15 žmonių
Rusų okupantai į Ukrainos Kramatorsko miestą paleido dvi valdomas aviacines bombas – per ataką sužeista 15 žmonių. Tai tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Rusai miesto centre numetė dvi sklendžiančias bombas ir apgadino gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus. Vietoje dirba visos gelbėjimo tarnybos. Aiškinamės tikslų aukų skaičių ir sugriovimų mastą“, – rašė V. Filaškinas.
Jis pabrėžė, kad tai vėl buvo tikslinė ataka prieš civilius ir paragino evakuotis visus, kurie dar yra netoli fronto linijos.
Donecko sritis yra nuolat apšaudoma rusų okupacinių pajėgų. Agresorius žudo ir sužeidžia žmones, griauna namus, įmones bei energetikos, dujų ir kitą infrastruktūrą. Regione jau seniai netiekiamos dujos, daugelis gyvenviečių neturi ir vandens. Priešas mėgina pralaužti Ukrainos gynybą keliomis kryptimis. Donecko srityje fronto linija yra ilgiausia ir driekiasi apie 300 km.
Donecko srityje šiuo metu aktyvių karinių veiksmų zonoje vis dar yra 13 013 civilių.
Zelenskis prakalbo apie naujas Ukrainos operacijas ir SBU „išvalymą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad patvirtino naujas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) operacijas, skirtas Rusijai silpninti ir prakalbo apie SBU „išvalymą“, rašo „RBC-Ukraine“.
Pletenčukas: Rusija po keliskart atakuoja nenaudojamus laivus Mykolajivo srities uostuose
Rusijos pajėgos neseniai pradėjo rengti kartotinius smūgius prieš laivus, kurie jau kelerius metus stovi nenaudojami Mykolajivo srities uostuose. Pasak Ukrainos karinio jūrų laivyno, šie išpuoliai neturi jokio karinio tikslo ir yra skirti vien tik propagandai Rusijos vidaus auditorijai.
„Deja, jie dabar įniko antrą ar net trečią kartą atakuoti tuos pačius laivus, kurie jau seniai apleisti arba jau daugelį metų stovi uostuose, visų pirma Mykolajivo srityje. Iš tikrųjų tam nėra absoliučiai jokio karinio pagrindo“, – televizijos laidoje pasakojo Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas, kurį cituoja „Ukrinform“..
Pasak D. Pletenčuko, Rusija taip bando sudaryti įspūdį, neva jai pavyksta sutrikdyti Ukrainos logistiką.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tokių atakų tikslingumu jau pradėjo abejoti net Rusijos karą Ukrainoje karštai palaikančios bendruomenės „Z“ nariai, nes pati Rusijos propaganda jau kelerius metus tvirtina, kad laivai Mykolajive yra užblokuoti ir kad tariami ginklų pristatymai per šį uostą yra nutraukti.
„Kiekvienas protingas žmogus supranta, kad bet kokių krovinių pristatymas į Mykolajivą jūra atrodytų, švelniai tariant, gana keistai“, – pridūrė atstovas spaudai.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Rusija toliau bando sutrikdyti Ukrainos civilinę laivybą ir apriboti šalies eksporto bei importo galimybes. Tačiau patyrusi didelių nuostolių dėl Ukrainos gynybos pajėgų smūgių, Maskva buvo priversta keisti savo taktiką ir metodus.
Turkijos ministerija pasmerkė išpuolius prieš du laivus Juodojoje jūroje
Turkijos pareigūnai antradienį pranešė, kad per dronų ataką prieš du civilinius laivus Juodojoje jūroje buvo sužeisti įgulos nariai.
Užsienio reikalų ministerija teigė, kad laivai buvo užpulti vėlų pirmadienį išplaukę iš Rusijos Novorosijsko uosto, ir keli darbuotojai buvo sužeisti. Ji pridūrė, kad „jų padėtis atidžiai stebima“.
„Esame labai susirūpinę dėl aštrėjančio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos Juodojoje jūroje, kuris, nepaisant daugybės mūsų įspėjimų, veikia civilinę laivybą“, – teigė ministerija.
Ji paragino visas šalis „skubiai imtis konkrečių priemonių laivybos saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti“ ir įspėjo, kad priešingu atveju gali nukentėti maisto tiekimas.
Stebėsenos svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, abu laivai, kuriuos ministerija įvardijo kaip „Yasar“ ir „Nadezhda“, plaukioja atitinkamai su Panamos ir Kamerūno vėliavomis, tačiau priklauso Turkijos bendrovėms.
Rusija ir Ukraina jau kelias savaites intensyvina smūgius krovininiams laivams.
Birželio pabaigoje Juodojoje jūroje netoli Krymo krantų buvo užpultas Turkijos žvejybos laivas, vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti.
Gegužės pabaigoje, po drono atakos prieš Turkijos krovininį laivą, Turkija įspėjo dėl „nekontroliuojamo eskalavimo“ Juodosios jūros regione.
Ukrainos karinis jūrų laivynas tvirtino, kad laivą užpuolė rusų dronas.
Rusai raketomis atakavo Odesos priemiestį: smogė teritorijai šalia turgaus
Antradienio rytą Rusijos kariuomenė surengė raketų smūgį Odesos priemiestyje. Pranešama, kad smogta teritorijai šalia turgaus. Apie tai platformoje „Telegram“ paskelbė Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Priešas ciniškai smogė raketomis Odesos priemiesčiui, taikydamasis į vietą netoli turgaus, kurioje buvo daugybė žmonių. Apgadinta civilinė infrastruktūra“, – teigiama pranešime.
Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Informacija apie aukas ir visus atakos padarinius vis dar tikslinama.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad per Rusijos ataką prieš civilinę infrastruktūrą Odesos srityje buvo sužeisti du žmonės.
Ekspertas įžvelgė Trumpui progą užbaigti karą Ukrainoje: ji gali greitai išnykti
Šiuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi realią galimybę tapti taikos susitarimo tarpininku ir užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, tačiau šis palankus momentas gali greitai praeiti, leidinyje „The New York Times“ rašo Thomas Grahamas – buvęs Baltųjų rūmų ekspertas Rusijos klausimais prezidento George‘o Busho jaunesniojo administracijoje.
„[Vladimiras] Putinas ir toliau palankiai atsiliepia apie D. Trumpą, tačiau kai kurie aukšto rango pareigūnai, taip pat žinomi komentatoriai, pabrėžia JAV pagalbą Ukrainai kariniuose veiksmuose ir abejoja JAV prezidento gebėjimu veikti kaip patikimu tarpininku“, – rašo T. Grahamas.
Autorius nedelsiamą JAV dalyvavimo derybose atnaujinimą grindžia dviem pagrindiniais argumentais.
Konflikto eskalavimas pasiekė pavojingą lygį
Ukraina stiprina smūgius giliai Rusijoj teritorijoje. Kyjivas smogia energetikos infrastruktūrai ir kariniams objektams. Ukraina palaipsniui atskiria Krymo pusiasalį nuo Rusijos žemyninės dalies. Pirmą kartą rusai, esantys toli nuo fronto linijos, jaučia tiesiogines karo pasekmes.
Atsakydama į tai, Rusija sparčiai stiprina oro smūgius prieš Ukrainos miestus ir gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, pasinaudodama Ukrainos oro gynybos priemonių trūkumu.
Tuo pačiu metu Europoje plinta nuogąstavimai dėl karo išplėtimo, nes Ukrainos dronai ir Rusijos raketos pažeidžia NATO sąjungininkų oro erdvę.
Karas artėja prie pabaigos
Kaip pažymi analitikas, abi pusės turi kuo greičiau užbaigti konfliktą. Kyjivas patiria karių trūkumą ir susiduria su vis didesniais sunkumais mobilizuojant žmones į frontą. Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo mažesnė tikimybė, kad milijonai į užsienį išvykusių ukrainiečių sugrįš. Konflikto tęsimasis tik dar labiau padidins atstatymo išlaidas, kurios jau ir dabar siekia šimtus milijardų dolerių.
Tuo tarpu Rusija susiduria su demografine krize ir vis didesniais mobilizacijos sunkumais. Ekonominės išlaidos sparčiai auga ir tampa vis akivaizdesnės. Rusija vis labiau atsilieka nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos – dviejų šalių, su kuriomis ji varžosi dėl didžiosios valstybės vaidmens.
„Su kiekviena karo diena ateitis atrodo vis niūresnė. Tačiau jei karas baigtųsi šiandien, kiekviena pusė galėtų paskelbti pergalę. Zelenskis galėtų teisėtai pareikšti, kad išsaugojo tai, kas ukrainiečiams brangiausia: jų nepriklausomybę, suverenitetą ir europines ambicijas. Putinas galėtų girti Rusijos sėkmę atremdamas Vakarų bandymus Rusijai suduoti strateginį smūgį ir „išlaisvindamas“ milijonus rusų Rytų Ukrainoje“, – rašo T. Grahamas
Esant tokioms aplinkybėms, skubiai reikalingos intensyvios derybos, kad būtų pasinaudota proga ir užbaigtas konfliktas. Ir tik Vašingtonas turi reikiamą įtaką bei politinį svorį tokioms diplomatinėms pastangoms.
„JAV gali vesti derybas tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, tiek su pagrindinėmis Europos sostinėmis. Ukraina ir Rusija negali to padaryti savarankiškai – būtent todėl jos nori, kad Vašingtonas atnaujintų dialogą“, – rašo T. Grahamas.
Sevastopolyje karys nužudė keturis žmones, sako okupuoto Krymo pareigūnai
Rusijos okupuoto Krymo gubernatorius antradienį pranešė, kad Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje karys nužudė keturis žmones, tarp jų tris civilius.
„Tragedija Sevastopolyje (...) Pirminiais duomenimis, karys atidengė ugnį į savo tarnybos draugus ir vieną iš jų nužudė, o po to užpuolė civilius gyventojus ir tris iš jų nužudė“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Maskvos primestas pareigūnas Michailas Razvožajevas.
M. Razvožajevas pridūrė, kad užpuolikas, kurio tautybė nenurodoma ir kurio motyvai kol kas neaiškūs, buvo sulaikytas.
Jis sakė, kad žuvo du vyrai, kuriems buvo 71 ir 59 metai, ir 64 metų moteris. Informacijos apie nušautą karį nepateikiama.
Krymo pusiasalis, kurį Rusija atplėšė iš Ukrainos 2014 metais, jau kelias savaites yra Kyjivo atsakomųjų išpuolių, kuriais siekiama sutrikdyti pietų Ukrainoje dislokuotų Rusijos pajėgų logistiką, taikinys.
Rusija plataus masto puolimą prieš Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį ir reguliariai atakuoja savo kaimynę, taip pat ir iš Krymo.
Turkijos krovininiam laivui Juodojoje jūroje smogė dronai, sužeisti trys žmonės
Per dronų ataką Juodojoje jūroje, kurios taikiniu tapo Turkijos krovininis laivas, buvo sunkiai sužeisti mažiausiai trys įgulos nariai, pirmadienį pranešė vyriausybės pareigūnai.
Kaip pranešė vietos žiniasklaida, cituodama Turkijos Jūrų reikalų generalinės valdybos paskelbtą informaciją, smūgis laivui „Nadeschda“ buvo suduotas už maždaug 20 jūrmylių (37 kilometrų) nuo Rusijos Novorosijsko uosto, kai jis plaukė į Samsuną Turkijoje.
Kas yra atsakingas už šį išpuolį, valdyba nenurodė.
Turkijos žiniasklaida, remdamasi laivo kapitono žodžiais, pranešė, kad po Kamerūno vėliava plaukusį laivą užpuolė keletas ukrainiečių dronų.
Pranešama, kad Rusijos karinis jūrų laivynas visus 23 įgulos narius atgabeno į Novorosijską.
Pastarosiomis savaitėmis tiek Ukraina, tiek Rusija ėmė intensyviau puldinėti laivus Juodojoje jūroje.
Rusija numetė 8 bombas ant Sumų: iš po griuvėsių ištraukti mergaičių kūnai
Antradienio naktį Rusija valdomomis aviacinėmis bombomis smogė Sumams, pranešė Sumų karinės administracijos vadovas Olegas Grigorovas.
„Užfiksuoti pataikymai trijose vietose. Smūgis nukreiptas į privačią gyvenamąją teritoriją ir infrastruktūros objektus“, – pranešė O. Grigorovas „Telegram“ kanale.
Vėliau jis patikslino, kad per ataką žuvo trys žmonės: vyresnio amžiaus moteris ir dvi mergaitės – 5 ir 10 metų amžiaus. Vaikų kūnai buvo ištraukti iš po namo griuvėsių. Dar keturiems žmonėms prireikė medikų pagalbos.
Iš viso, anot O. Grigorovo, į Sumus buvo nukreiptos 8 valdomosios aviacijos bombos. Keturios iš jų pataikė į civilinę infrastruktūrą, o dvi pavyko perimti priešlėktuvinės gynybos priemonėmis.
Tuo tarpu vietinis leidinys „Kordon.Media“ pranešė, kad iškart po aviacinių bombų smūgio Sumus užpuolė Rusijos dronai.Dronų nukritimo vietose kilo gaisrai.
„Rusijoje nėra kur pasislėpti“: karas beldžiasi net į nuošalų Putino kampelį
Jau daugelį metų milžiniškas, milijardų dolerių vertės dvaras, iškilęs prie Juodosios jūros netoli Gelendžiko, reiškė ne tik nepaprastą turtą ir slaptumą. Pastatų kompleksas, žinomas kaip „Putino rūmai“, tapo paminklu izoliuotam pasauliui, supančiam Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną – griežtai saugomam, nutolusiam nuo eilinių rusų ir, atrodytų, nepasiekiamam karo, kurį pradėjo Maskva, pasekmių, rašo naujienų portalo „Kyiv Post“ autorė Sevinj Osmanqizi.
Tačiau naujausias dronų incidentas netoli Gelendžiko priartino karą maždaug iki dviejų dešimčių kilometrų nuo „Putino rūmų“. Nėra pranešimų, kad patys rūmai būtų nukentėję, o Ukraina nepatvirtino, į ką buvo nukreiptas dronas. Tačiau simbolizmo sunku nepastebėti: net vienas iš labiausiai saugomų V. Putino Rusijos kampelių dabar atsidūrė besiplečiančioje karo teritorijoje.
Daugiau skaitykite čia.
Per dronų smūgį Maskvos srityje žuvo penki žmonės
Maskvai ir Kyjivui apsikeitus atakomis, per dronų smūgį pramoninėje zonoje prie Rusijos sostinės žuvo penki žmonės, o dar šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
Ukraina rengia tolimojo nuotolio smūgius prieš civilinę infrastruktūrą Rusijoje, o pastarosiomis savaitėmis sustiprino atakas prieš sandėlius, priklausančius Rusijos elektroninės prekybos milžinui „Wildberries“.
Ukraina į Rusiją dažnai paleidžia šimtus dronų, keršydama už tai, kad Rusija šimtais nuosavų dronų ir raketų atakuoja Ukrainos miestus ir miestelius.
Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas antradienio rytą pareiškė, kad po dronų smūgio Novoselkų pramoninėje zonoje prie Rusijos sostinės kilo keli gaisrai.
„Preliminariais duomenimis, žuvo penki žmonės, o dar šeši buvo sužeisti“, – tinkle „Telegram“ tvirtino jis.
Dronai taip pat apgadino sandėlį netoli Krasnyj Boro Rusijos šiaurės vakaruose, sužeistas vienas žmogus, nurodė Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka.
„Wildberries“ pranešė, kad dėl atakos jos Krasnyj Boro logistikos objekte kilo gaisras.
Tuo metu Ukrainos šiaurės rytuose esančiuose Sumuose per Rusijos atakas žuvo du vaikai ir pagyvenusi moteris, antradienį paskelbė regiono karinės administracijos vadovas.
„Šiąnakt per Rusijos (valdomų aviacinių bombų) smūgius Sumuose žuvo du vaikai ir pagyvenusi moteris“, – „Telegram“ kanale teigė Olegas Grygorovas.
„Mergaitėms buvo 5 ir 10 m. Vaikų kūnai buvo ištraukti iš po jų namo griuvėsių“, – pažymėjo jis.
Šešios valdomos aviacinės bombos smogė į miesto civilinę infrastruktūrą, įskaitant gyvenamuosius ir negyvenamuosius namus, sakė O. Grygorovas.
Per dar vieną ataką Pietų Ukrainos Mykolajivo uostamiestyje žuvo 89 m. moteris, informavo regiono karinės administracijos vadovas Georgijus Rešetilovas.
Rusija 2022 m. vasarį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir nuolat atakuoja kaimyninę šalį, be kita ko, iš Krymo pusiasalio.
Ukrainos fronto linijos liepą mažai keitėsi, nes jos pajėgos iš esmės stabdė Rusijos pagreitį, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto duomenų analizė.
„Tai – kelias į bedugnę“: Rusijos generolų pažadai Putinui brangiai kainuoja
Remiantis Ukrainos OSINT projekto „DeepState“ skaičiavimais, liepos mėnesį Rusijos kariuomenės „šturmo operacijų“ skaičius Ukrainoje trečią mėnesį iš eilės pasiekė naują rekordą, rašo „The Moscow Times“.
Kaip rodo duomenys, praėjusį mėnesį generolai 8 tūkst. kartų siuntė Rusijos Federacijos kariuomenę šturmuoti Ukrainos pozicijas. Šturmo operacijų skaičius padidėjo maždaug 11 proc. palyginti su birželiu, 14 proc. palyginti su geguže ir 60 proc. palyginti su žiema bei pavasario pradžia.
Daugiau skaitykite čia.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 240 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 4 d. pasiekė apie 1 451 750 karių, įskaitant 1 240 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos pajėgos taip pat jau sunaikino 12 237 Rusijos tankus (+5), 25 079 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 47 331 artilerijos sistemą (+55), 2 000 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+4), 1 538 oro gynybos sistemas (+5), 439 lėktuvus, 354 sraigtasparnius, 2 124 antžemines robotizuotas sistemas (+12), 442 740 dronų (+1 792), 5 007 kruizines raketas, 34 laivus, 2 povandeninius laivus, 129 817 automobilių ir degalų cisternų (+379) bei 4 492 specialiosios technikos vienetus.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukrainos šiaurės rytuose per Rusijos smūgius žuvo vienas žmogus
Antradienį per Rusijos atakas Sumuose, Ukrainos šiaurės rytuose, žuvo vienas žmogus, pranešė regiono karinės administracijos vadovas.
Bombardavimas įvyko po Ukrainos smūgių, per kuriuos Rusijos Juodosios jūros kurorte ir aneksuotame Kryme žuvo 11 žmonių ir dešimtys buvo sužeisti, Rusijos puolimui mūšio lauke rodant lėtėjimo ženklus.
„Rusai atakavo miesto civilinę infrastruktūrą valdomomis aviacinėmis bombomis“, – „Telegram“ tinkle pranešė Olehas Hryhorovas.
„Liūdna, bet šiuo metu turime informacijos apie vieną žuvusįjį. Taip pat yra sužeistų“, – nurodė jis.
Kovpakivsko rajone buvo smogta trims vietoms, atakuoti privatūs namai ir infrastruktūra, teigė O. Hryhorovas.
Rusija pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą 2022 metų vasarį ir reguliariai atakuoja savo kaimynės teritoriją, taip pat ir iš Krymo pusiasalio.
Ukrainos fronto linijos liepą beveik nepasikeitė, nes šalies pajėgos iš esmės sustabdė Rusijos puolimo pagreitį, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto duomenų analizė.
Rusijoje – nerami naktis: liepsnoja „Wildberries“ sandėliai netoli Maskvos ir Sankt Peterburgo
Ukrainos kariuomenė naktį į antradienį surengė plataus masto dronų ataką prieš Rusiją ir, kaip pranešama, smogė logistikos bei naftos infrastruktūrai įvairiuose šalies regionuose, pranešė portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis „Telegram“ kanalais.
Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti tiršti juodi dūmai, kylantys nuo bendrovės „Wildberries“ logistikos centro Čechovo mieste, Maskvos srityje, maždaug 65 km į pietus nuo Kremliaus.
Prieš pat smūgį virš miesto buvo pastebėti skrendantys Ukrainos dronai.
Pasak Maskvos srities gubernatoriaus, per dronų ataką pramoninėje zonoje Čechovo savivaldybės rajone žuvo penki žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
„Novoselkų pramoninėje zonoje po bepiločio smūgio kilo keli gaisrai (...) žuvo penki žmonės, dar šeši buvo sužeisti“, – per „Telegram“ sakė Andrejus Vorobjovas ir pridūrė, kad ugniagesiai užgesino didžiausią gaisrą, kuris kilo sandėlyje.
Vėliau dūmai taip pat pastebėti kylantys nuo „Wildberries“ sandėlio Krasnyj Boro gyvenvietėje, Leningrado srityje. Šis miestelis yra maždaug 33 km į pietryčius nuo Sankt Peterburgo.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka vėliau „Telegram“ patvirtino, kad dronai smogė neįvardytam sandėliui Krasnyj Bore.
Sankt Peterburgo regionas, kaip ir Maskva, per visą Rusijos plataus masto invaziją retai tapdavo Ukrainos atakų taikiniu dėl aplink šiuos svarbius miestus sutelktos Rusijos oro gynybos.
Ukrainos atakoms prieš Rusijos infrastruktūrą toliau intensyvėjant, su elektroninės prekybos gigante „Amazon“ dažnai lyginama „Wildberries“ per pastarąsias kelias savaites patyrė ne vieną Ukrainos ataką prieš bendrovės objektus.
Kitur Rusijoje, kaip pranešama, po Ukrainos smūgio Syzranės naftos perdirbimo gamykloje, esančioje Rusijos Samaros srityje, kilo didelis gaisras. Nors kol kas neaišku, kokie ginklai buvo panaudoti per ataką, Ukrainos pajėgos ne kartą taikėsi į naftos perdirbimo gamyklą tolimojo nuotolio dronais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dvi 500 kg bombos sudrebino Kramatorską: nukentėjo dešimtys civilių
Per Rusijos aviacijos smūgį Kramatorskui sužeistų civilių skaičius išaugo iki 24. Apie tai platformoje „Telegram“ informavo Donecko srities policija.
„Tarp sužeistųjų – 10 vyrų ir 14 moterų. Jauniausiai nukentėjusiajai – 18 metų, vyriausiam sužeistajam – 76 metai. Žmonėms diagnozuotos traumos, prireikė kojų amputacijų, lūžiai, skeveldrų padaryti sužalojimai ir sumušimai“, – teigiama policijos pranešime.
Pasak teisėsaugos, okupantai ant miesto numetė dvi 500 kilogramų valdomas aviacines bombas. Viena jų pataikė į daugiabutį gyvenamąjį namą, kita sprogo šalia.
Pranešama, kad per ataką buvo apgadinti šeši daugiabučiai, dvi švietimo įstaigos, dvi parduotuvės, restoranas, skalbykla, banko skyrius, logistikos bendrovės padalinys, katilinė, infrastruktūros objektas ir automobiliai.
Policijos pareigūnai fiksuoja atakos padarinius, teikia pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems ir evakuoja gyventojus iš apgadintų namų.
Kaip jau buvo skelbta, rugpjūčio 4 dieną Rusijos pajėgos ant Kramatorsko numetė dvi aviacines bombas. Anksčiau buvo pranešta apie 22 sužeistuosius.