Šiais žodžiais prasideda 2011 metais pasirodęs Jonathano Nolano amerikiečių serialas „Person of Interest“. Tačiau šis tekstas ne apie kiną, o apie „Mašiną“, apie kurią pasakojama seriale, rašoma slon.ru.
Didžioji stebėjusių filmą žmonių dauguma istoriją apie „Mašiną“ laiko visišku pramanu. Daugiau informuoti žmonės prisimena apie „Ešeloną“ („Echelon“) – seną totalinio visų komunikacijos kanalų pasiklausymo projektą, praėjusiame amžiuje slapta paleista JAV, o vėliau atkartotą daugybės šalių.
Visi šie „ešelonai“ suvalgė daugybę milijardų dolerių, tačiau naudos davė mažai. Kalbos atpažinimo problema labai triukšmingame kanale reikalavo vis daugiau indėlių. Nauji projektai, kaip RATS, galimai su laiku padės „ešelonams“ nešti realią naudą. Na o kol kas „ešelonai“ yra pavojingame kelyje. Ir naudos iš jų nedaug (tik nesakykite apie tai specialiosioms tarnyboms, kurios „ešalonams“ išleidžia nejuokingas sumeles).
Ir visgi, kaip tai fantastiškai beskambėtų, „Mašina“ iš serialo „Person of Interest“ egzistuoja. Ir ji yra vardu „Palantir“ – duomenų analizės ir vizualizacijos sistema, sukurta Kalifornijos kompanijos „Palantir Technologies“ (vienas iš pagrindinių jos investuotojų – Peteris Thielis, „PayPal“ įkūrėjas ir pirmasis „Facebook“ investuotojas). Kad įsitikintume, kad būtent „Palantir“ sistema tapo „Mašinos“ prototipu, užtenka palyginti aprašymus – kaip dirba „Mašina“, ir kaip dirba „Palantir“.
Štai kaip pasakojama apie tai, kaip dirba „Mašina“, seriale „Person of Interest“ (toliau tekstas iš filmo):
„Gordonas Kurzweilis, JAV gynybos ministerijos žvalgybos pareigūnas, turintis aukščiausią slaptumo rangą ir jau 20 metų dirbantis FTB, ruošėsi užbaigti 12 kg urano pardavimo Irano vyriausybei operaciją. Operacija buvo taip kruopščiai ir meistriškai užslėpta, kad nei viena iš JAV specialiųjų tarnybų neturėjo net menkiausios informacijos apie ją, o pats Kurzweilis absoliučiai nebuvo įtariamas. Išaiškinti išdaviką ir tokiu būdu užkirsti kelią urano perdavimui sugebėjo ne federaliniai agentai, o „Mašina“ – superprograma, sukurta kompiuterinio genijaus, nedirbusio nei vienai iš JAV specialiųjų tarnybų.
„Mašina“ išaiškino, kad Gordonas Kurzweilis 18 kartų pylėsi kurą vienoje degalinėje prie Tausono miesto Merilendo valstijoje. Jis užvažiuodavo ten kiekvieno mėnesio trečią ketvirtadienį, netgi jei kuro užsipildydavo iš anksto. 3 iš 18 atvejų visureigis, užregistruotas turkų naftos pramonininko žmonos vardu, buvo ten pat dvi valandos prieš jį.
Šis naftos pramonininkas, kaip išsiaiškino „Mašina“, savo laiku sumokėjo už tam tikro iraniečio, įtariamo dėl sprogimo žydų centre Buenos Airėse 1994 metais, lėktuvo bilietus. Ploniausia linija tarp Kurzweilio ir jo bendrininko, - bet „Mašina“ ją pamatė. Ji žinojo ir buvo teisi. Ir jis taip seka kiekvieną iš mūsų.“
O štai aprašymas, kaip dirba „Palantir“, cituotas „Businesweek“ publikacijoje:
„Spalį užsienio pilietis vardu Mike‘as Fikri įsigijo bilietą į vieną pusę lėktuve iš Kairo į Majamį, kur jis nuomavosi butą. Kelias savaites iki to jis ne kartą išsiiminėjo apčiuopiamas sumas iš sąskaitos Rusijos banke ir daug kartų skambino keliems abonentams į Siriją. Visai neseniai jis išsinuomavo sunkvežimį, nuvažiavo į Orlandą ir vienas aplankė Disneilendą. Ten, kaip rodo daugybė vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, jis ne linksminosi tarp linksmų atrakcionų ir panašių žymių vietų, o praleido beveik visą dieną, fotografuodamas perpildytoje aikštėje prie įėjimo į Disneilendą.
Nei vienas iš šių veiksmų savaime nekelia įtarimų. Daug kas išsinuomoja sunkvežimius. Daug kas perka bilietus į vieną pusę. Daug kas turi ryšių Sirijoje. Nemažai užsieniečių saugo bankus Rusijos bankuose. Ir tarp jų nemažai niūrių žmonių, nemokančių linksmintis Disneilende. Tačiau visi šie faktai tik paimti kartu į kompleksą priveda prie įtarimo, kad jis galbūt kažką sumąstė.
Prieš kelerius metus šis kompleksinis žvilgsnis buvo neįmanomas. CŽV analitikas būtų atkreipęs dėmesį į bilietą į vieną pusę iš Kairo į Majamį, FTB agentas pastebėtų banko pervedimų iš Rusijos banko seriją. Tačiau niekas nebūtų galėjęs padėti analitikui ir agentui šiuos faktus surišti. Jau nekalbant apie jų susiejimą su sunkvežimio nuoma ir kelione į Orlandą. O apie visko sąsajas su Disneilendo vaizdo kamerų vaizdų analize negali būti jokios kalbos. Visa tai būtų neįmanoma dar prieš kelerius metus.
O dabar tai ne šiaip sau įmanoma, o veikia saugumo uždaviniams. Dėka programos, sukurtos „Palantir Technologies“, tapusios JAV specialiųjų tarnybų numylėtine“.
Palyginus šiuos du aprašymus, nesunku suprasti „Mašinos“ ir „Palantir“ veikimo principus. Jis yra toks pat (išskyrus vieną nedidelį skirtumą, kuris bus aptartas vėliau).
1. Vyksta duomenų srauto iš VISŲ prieinamų informacinių kanalų apie VISUS registruojamus įvykius, liečiančius VISUS žmones: pirkimas ir nuoma (bilietai, automobiliai, nekilnojamas turtas, valtys ir t.t.), bankų operacijos, kreditinių kortelių operacijos su sąsaja su vietove ir pirkinio pobūdžiu (pavyzdžiui, susimokėjimas vienoje konkrečioje degalinėje), telefoniniai pokalbiai, elektroninis paštas, informacija apie VISAS vaizdo stebėjimo kameras, informacija apie operacijas visose federalinėse ir savivaldybių duomenų bazėse (policija, gaisrininkai, ligoninės ir t.t.) ir dar daug kas.
2. Kiekviename duomenų sraute intelektualinės analizės „Data Mining“ pagalba išaiškinami neįprasti įvykiai, kurių tikimybė maža (pavyzdžiui, 18 kuro įsipylimų vienoje degalinėje konkrečią mėnesio dieną), ir įvykiai iš iš anksto įvestų „pavojaus sąrašų“ (pavyzdžiui, pervedimai iš Rusijos bankų).
3. Toliau sudėtingiausia „Mašinoje“ – sujungimas ir ryšių nustatymas per specialius informacijos apie neįprastus įvykius iš skirtingų bazių adapterius.
4. Jeigu visų komplekso sudedamųjų ryšio slenkstis pasiekia tam tikrą iš anksto nustatytą lygį, kuris numato, kad ir seka yra išties reta, bet ko tik nebūna, tai atsiranda pavojaus signalas, kuris nurodo į konkretų žmogų, su kuriuo susijęs visas šis įvykių kompleksas.
Dabar apie vienintelį skirtumą tarp „Mašinos“ ir „Palantir“ sistemos darbo. „Palandir“ specialiai vadinama sistema, o ne programa, nes susidaro iš programų ir žmogaus-analitiko, saveikaujančio su programa. Programa išduoda informaciją apie susijusių neįprastų įvykių kompleksą specialioje vizualinėje formoje, skirtoje vizualinei intelektualinei duomenų analizei „Visual Data Mining“. Pavyzdžiui, tokiai:
Tokią analizę žmogus daro gerokai greičiau už bet kokį kompiuterį dėl savo unikalios galimybės vertinti vizualią informaciją (bet kuris superkompiuteris neprilygsta tuo žmogui). „Person of Interest“ autoriai neapsunkina šiuo skirtumu žiūrovų gyvenimo, - tegul „Mašina“ pati, be žmogaus pagalbos nurodo įtariamąjį. O ir koks skirtumas galų gale? Svarbiausia, kad nurodo.
Dėl sąžiningumo reikia paminėti, kad „Palantir“ sistema nieko negalėtų rasti, jei neturėtų prieigos prie didžiulio masto informacijos kiekio, surenkamo apie kiekvieną žmogų. Tokios informacijos surinkimui ir sukaupimui per pastaruosius 20 metų buvo sukurta daugybė specializuotų sistemų. Be jau anksčiau minėto „Ešelono“, tai yra sistema „Grobuonis“ („Carnivore“), sistema „Einšteinas“ („Einstein“), ir kitos duomenų saugojimų sistemos, į kurias informacija renkama pagal technologiją „Audra“ („Tempest“), elektroninis sekimas, ir NGI (Next Generation Identification) – biometrinis žmogaus atpažinimas. Informacija apie visus žmones, surinkinėjama įvardintomis sistemos, kaip ir informacija iš bankų, procesinių centrų, aviakompanijų ir t.t. duombazių sukrenta ir sulydoma vadinamuosiuose „lydimo centruose“ (Fusion Centers). Na o pasijungus prie šių centrų, „Mašina“ gali daryti stebuklus, ieškodamas tarp šimtų milijonų žmonių įtariamųjų dėl to, kas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tačiau be šių įtariamųjų „Mašina“, kalbant serialo „Person of Interest“ žodžiais, „mato viską. Nusikaltimai, susiję su paprastais žmonėmis. Tokiais, kaip jūs.“ Specialiųjų tarnybų tokia informacija nedomina, tačiau ją gali panaudoti pakankamai įmantriems tikslams, pavyzdžiui, „paprastų žmonių“ nusikaltimų nuspėjimui. Ir dabar jūs jau turėtumėte suprasti, kad serialo „Person of Interest“ siužetas nėra tokia jau fantastika (tik šiek tiek dėl įdomumo buvo pridėta).
Žinoma, yra entuziastai – kovotojai už biudžeto ekonomiją, manantys, kad milijardai, skiriami „lydimo centrams“, yra pinigai į balą. Netgi tyrimas tam tikslui neseniai JAV buvo atliktas. Tačiau „Mašina“ veikia ir veiks toliau.
Kas liečia „Person of Interest“, galima įmesti keletą malkų į paranojos laužą: yra nuomonė, kad šis serialas – gryna „Didžiojo brolio“ propaganda. Ir tarsi pagrindinis serialo tikslas yra visuomenės nuomonės programavimas – kad tolerantiškai vertintų „Mašiną“...
