sekimas

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Jau 2021-aisiais visame pasaulyje gali būti įrengta milijardas vaizdo stebėjimo kamerų. Daugelis jų šiuo metu veikia Kinijoje. Tačiau ši visuotinio stebėjimo tendencija kelia nerimą ekspertams, rašoma „Die Welt“.  Kameros, įrašančios kiekvieną žingsnį. Tai, kas dar visai neseniai skambėjo kaip ateities antiutopijos scenarijus, jau šiandien tapo ne vieno miesto pasaulyje realybe. Technologijų žurnallo „Comparitech“ reitingas rodo, kad kameros miestuose ypač išplito Kinijos miestuose.

Paaiškėjo, kad Velykų savaitgalį lietuviai karantino laikėsi geriau nei kaimynai latviai ar estai. Nors dar savaite anksčiau tautiečiai į gamtą traukė kaip pašėlę. Tai rodo „Google“ duomenys, surinkti tiesiai iš žmonių telefonų, rodančių, kur žmonės keliauja. Analitikai tvirtina, kad labiausiai žmones tąkart pažabojo griežti judėjimo apribojimai keliuose. Visgi, psichiatrai perspėja, kad žmonių sąmoningumas ilgai nesitęs.

Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos tvirtina, kad COVID-19 epidemijos dingstimi siekiama neteisėto ir nepagrįsto Lietuvos žmonių sekimo. Dėl to Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, ragindamos atmesti Elektroninių ryšių įstatymo projekto pakeitimus, kurie įpareigotų ryšių paslaugas teikiančias įmones ekstremalios padėties ir karantino metu teikti duomenis apie gyventojų buvimo vietą Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Kauno policija atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo parlamentaro Petro Gražulio sekimo. „Tikslinant įvykio aplinkybes, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – penktadienį BNS pranešė Kauno apskrities policijos atstovė Justina Kazragytė. Parlamentaras P. Gražulis teigė žinantis, jog policija tyrimo nepradeda, nes jį seka specialiosios tarnybos.

Savaitgalį savo automobilį apžiūrėjusi marijampolietė rado jame, kaip įtariama, GPS siųstuvą, leidžiantį nustatyti ir sekti buvimo vietą. Kaip pranešė Marijampolės apskrities policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo. Siųstuvą 1981 metais gimusi moteris rado, kai atėjusi prie savo automobilio namo kieme pastebėjo, jog atidarytas jos automobilio „VW Passat“ kuro bako dangtelis.

Teisingumo ministras siūlo daugiau nuteistųjų ar įtariamųjų laikyti ne už grotų, o paleisti į laisvę su sekimo apykoje. Esą taip prižiūrimi asmenys galėtų būti naudingesni Lietuvai užuot juos išlaikius kalėjime. Tačiau, panašu, kad prieš tokią idėją įteisinant sekimo apykojų valstybei reiktų naujesnių. Vieną jų nešiojantis įtariamuoju dėl galimo nužudymo tapęs baikeris Laurynas Baltrūnas TV3 žinioms papasakojo, ką gi reiškia gyventi su apykoje.

Klaipėdos policija gavo moters pareiškimą apie buvusio vyro bandymus ją sekti. 1979 m. gimusi klaipėdietė pranešė, kad buvęs vyras, gimęs 1980 m., namuose, svetainėje, tarp stalo lentynų, paslėpė galimai sekimo-pasiklausymo įrangą, taigi, spėjama, neteisėtai rinko informaciją apie buvusios žmonos privatų gyvenimą. Anksčiau tokius pat įrenginius pareiškėja buvo radusi savo automobilyje ir rankinėje. Pradėtas neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tyrimas.

Belgijos teismas penktadienį nurodė socialiniam tinklui „Facebook“ šioje šalyje nebesekti interneto vartotojų be jų sutikimo. Priešingu atveju JAV kompanijai gresia baudos iki 100 mln. eurų. „Facebook“ privalo „liautis sekusi ir įrašinėjusi Belgijoje naršančių žmonių interneto vartojimą, kol ims laikytis Belgijos privatumo įstatymų“, sakoma Briuselio teismo pareiškime.