Po nesėkmingo bandymo 2016 metų liepą nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą įvesta ir vėliau ne kartą pratęsta nepaprastoji padėtis sukėlė dramatiškų pasekmių, sakoma antradienį paskelbtoje JT žmogaus teisių biuro ataskaitoje apie 2017 metus.
Joje perspėjama, kad ypatingi įgaliojimai, suteikti pareigūnams po nesėkmingo bandymo įvykdyti valstybės perversmą, nulėmė „užsitęsusią teisinės valstybės eroziją ir žmogaus teisių situacijos blogėjimą“.
„Nuolatinis nepaprastosios padėties Turkijoje pratęsimas nulėmė didelius žmogaus teisių pažeidimus šimtų tūkstančių žmonių atžvilgiu“, – nurodoma ataskaitoje.
Joje perspėjama, kad nepaprastosios padėties galių naudojimu, regis, norima „dusinti bet kokią kritiką ar kitokią nuomonę“.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinas šias išvadas pavadino keliančiomis nerimą ir pasipiktinimą.
„Skaičiai tiesiog stulbinantys: per 18 nepaprastosios padėties mėnesių areštuota beveik 160 tūkst. žmonių“, – sakoma jo pareiškime.
Be to, jis paminėjo „152 tūkst. atleistų valstybės darbuotojų“, kurių daugelis buvo atleisti „visiškai savavališkai“, „atleistus ar baudžiamojon atsakomybėn patrauktus mokytojus, teisėjus ir teisininkus, areštuotus žurnalistus, uždarytas žiniasklaidos priemones ir blokuotas interneto svetaines“.
„Viena po kitos Turkijoje skelbtos nepaprastosios padėtys aiškiai buvo naudojamos siekiant griežtai ir savavališkai suvaržyti žmogaus teises“, – sakė Z. R. al Husseinas.
Kankinimas elektra, imituojamas skandinimas
Ataskaitoje taip pat sakoma, kad maždaug 300 žurnalistų buvo areštuoti remiantis tuo, kad jų publikacijose yra „terorizmą ginančių nuomonių“ ar panašių pažeidimų.
Joje nurodoma, kad pernai Turkijoje buvo blokuota 100 tūkst. interneto svetainių, įskaitant daug prokurdiškų svetainių ir palydovinės televizijos kanalų.
Ataskaitoje kalbama apie kankinimus ir kitokį blogą elgesį su sulaikytais asmenimis. Dokumente minimi žiaurūs mušimai, grasinimai lytine prievarta ir jos naudojimas, kankinimai elektra ir imituojamas skandinimas.
Tarp didžiausią nerimą keliančių ataskaitos išvadų yra pranešimai, kad Turkijos pareigūnai sulaikė maždaug 100 nėščių ar ką tik pagimdžiusių moterų, „daugiausia dėl to, kad jos buvo savo sutuoktinių, įtariamų ryšiais su teroristinėmis organizacijomis, „sąjungininkės“, sakė Z. R. al Husseinas.
„Kai kurios buvo sulaikytos su vaikais, o kitos – jėga nuo jų atskirtos. Tai paprasčiausiai siaubinga, absoliučiai žiauru ir tikrai negali turėti nieko bendra su šalies saugumo stiprinimu“, – pabrėžė Z. R. al Husseinas.
2017 metų balandžio referendumas, kuriuo buvo išplėstos R. T. Erdogano galios, ataskaitoje vadinamas „rimtai probleminiu“, pažymima, kad tai nuvedė prie kišimosi į teismų darbą ir parlamento vykdomos valdžios kontrolės apribojimo.
JT žmogaus teisių biuras taip pat atkreipė dėmesį, kad iki 2017 metų pabaigos buvo paskelbti 22 nepaprastosios padėties įsakymai, o šiais metais – dar du. Nurodoma, kad jais "reguliuojami klausimai, nesusiję su nepaprastąja padėtimi", ir kad jie naudojami siekiant "apriboti įvairią teisėtą pilietinės visuomenės veikėjų veiklą“.
Tai skatina nebaudžiamumą, suteikiant neliečiamybę valdžiai, perspėjama ataskaitoje.
Joje Turkija raginama „tuojau pat nutraukti nepaprastąją padėtį ir atkurti normalų institucijų funkcionavimą bei teisinę valstybę“.
