Ir Armėnija, ir Azerbaidžanas neseniai pabrėžė, kad po kelerius metus trukusių, bet nevaisingų derybų, kurioms tarpininkavo tarptautinė bendruomenė, pavyko kaip niekada arti atsidurti prie išsamaus taikos susitarimo pasirašymo.
„Armėnija ir Azerbaidžanas turi galimybę pasiekti ilgalaikę taiką“, – nurodė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją Jerevane kartu su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu.
„Raginu abi šalis pasiekti susitarimą, kuris atvertų kelią santykių normalizavimui ir ilgalaikei taikai jūsų žmonėms“, – pridūrė generalinis sekretorius.
Jo teigimu, saugumas Kaukazo regione yra svarbus NATO stabilumui.
Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžanas surengė žaibišką karinę operaciją Kalnų Karabache, per kurią Baku atkovojo anklavą iš tris dešimtmečius jį kontroliavusių armėnų separatistų pajėgų.
Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.
Armėnijos sostinė yra paskutinė J. Stoltenbergo trijų dienų vizito Kaukaze stotelė. Kelionės metu jis taip pat lankėsi Sakartvele ir Azerbaidžane.
Pirmadienį lankydamasis Sakartvele jis paragino šios Juodosios jūros valstybės, siekiančios narystės NATO, vyriausybę įtvirtinti demokratines reformas prieš spalio mėnesį įvyksiančius parlamento rinkimus.
Sekmadienį Azerbaidžane, kuris lapkričio mėnesį surengs Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimą COP29, J. Stoltenbergas pabrėžė būtinybę kovoti su visuotiniu atšilimu ir nurodė, kad klimato kaita yra svarbi krizių, darančių įtaką pasaulio saugumui, priežastis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
