Oksfordo krizių tyrimų instituto direktorius, šiuo metu Turkijoje dėstantis istorikas Markas Almondas kelia klausimą, ar „D. Trumpo prekybos karo aukos gali susivienyti prieš jį?“
„Atskirai paėmus Iranas, Turkija, Rusija ir net Kinija yra pažeidžiamos Amerikos spaudimui. Tačiau jeigu šios šalys suartėtų, jų pagalba vieni kitiems ir gebėjimas sukelti sumaištį, JAV taikomos priemonės galėtų tapti kontrproduktyviomis. Tikėtina, kad Irano ir Turkijos suartėjimą galima atmesti kaip ne ką stabilesnį, nei vienas kitą prilaikančius girtuoklius, vaizduojančius, kad yra atsirėmę į apšvietimo stulpą. Tačiau pridėkite Rusiją ir Kiniją – ir nejučia pas juos atsiras naujas geopolitinis užnugaris“, – pasakojo ekspertas leidiniui „The Telegraph“.
R. Erdoganas gana atvirai užsiminė apie geopolitinius pokyčius, pareiškęs, kad jo šalis susiras naujų draugų, ir tą pačią dieną paskambino V. Putinui. Dar prieš šiuos nesutarimus su JAV dėl naujų muitų, R. Erdoganas reiškė nepasitenkinimą JAV politika neišduoti jam opozicijos lyderio Fethullaho Guleno. Turkija taip pat nevengė flirtuoti su Kremliumi, užsipirkdama Rusijos priešraketinės gynybos sistemas S-400 ir aiškiai atsisakydamas jau integruotos NATO gynybos sistemos.
Gresia naujos ašies susiformavimas
Turkija yra itin svarbi Rytų ir Vakarų sandūroje esanti šalis. „Ji išsidėsčiusi tarp Europos ir Azijos, o jos teritorija siejasi su Rusija, Iranu, Iraku ir Sirija. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Vašingtonas visada norėjo, kad Turkija būtų NATO. Ir todėl Rusija įžvelgia milžinišką naudą tame, kad D. Trumpas skyrė sankcijas ir Maskvai, ir Ankarai“, – aiškina M. Almondas.
Turkijai ir Iranui dabar gresia socialiniai neramumai dėl to, kad miestų gyventojų santaupos nuvertėjo. Tačiau šių šalių valdžia jau ne sykį įrodė, kad protesto akcijas gali numalšinti. Palaikant Rusijai ir Kinijai, abiejų šalių lyderiai, tikėtina, suvoks, jog policijos pajėgos ir prieš Ameriką nukreipta retorika jiems padės.
Palaikymą Turkijai jau išsakė Pakistanas, priklausomas nuo kinų investicijų. Jie taip pat jau sulaukė Rusijos karinę pagalbą, mainais į amerikiečių atsisakymą. „Gausis taip, kad šachmatų lentoje, jungiančioje Turkiją su Iranu ir Kinija, gali atsidurti dar viena figūra“, – tikina ekspertas.
Tuo pat metu, taikydamas šioms naujosios „ašies“ šalims sankcijas, D. Trumpas įveda aiškumo į tarptautinius santykius. Jis visus verčia pasirinkti, kurią pusę jie palaiko. Eksperto nuomone, D. Trumpas pamiršta savo didžio pirmtako Abraomo Linkolno išmintį: karus vystyti po vieną.
„Iš D. Trumpo pusės būtų daug išmintingiau laikytis vieno prekybos karo vienu metu taisyklės. Kitaip jis gali aptikti, kad kita pusė yra daug sukalbamesnė, kuomet turi mažiau draugų“, – aiškina M. Almondas.
