JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kalbėjosi telefonu, pranešė abiejų įstaigų atstovai spaudai.
Vašingtonas ir jo sąjungininkės NATO organizacijoje ryšius su Rusijos kariškiais nutraukė pernai balandį dėl Maskvos intervencijos Ukrainoje.
Tačiau dabar abi pusės įsipainiojo Sirijoje, kur jiems šviečia galimybė veikti kartu, nors esama ir atsitiktinio susirėmimo pavojaus.
Jau metus Jungtinės Valstijos kartu su kitų Vakarų bei Arabų valstybių koalicija rengia aviacijos smūgius prieš „Islamo valstybės“ džihadistus.
JAV taip pat, nors ir ne itin sėkmingai, apmoko sirus, kovojančius ir su ekstremistine „Islamo valstybės“ grupuote, ir su valdančiuoju Damasko režimu.
Rusija teikia savo paramą Basharo al-Assado vyriausybei ir telkia savo karinį kontingentą vienoje aviacijos bazėje ir karinio laivyno uoste Sirijos vakaruose.
„Sekretorius ir ministras kalbėjosi apie tas sritis, kuriose Jungtinių Valstijų ir Rusijos perspektyvos sutampa ir kur skiriasi“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Peteris Cookas.
Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Pašnekovas sakė Rusijos naujienų agentūroms, kad pokalbis trukęs apie valandą ir kad kontaktai bus tęsiami.
„Dėmesio centre buvo dvišalių ir daugiašalių pastangų koordinavimas siekiant įveikti tarptautinį terorizmą, – sakė jis. – Pokalbis rodo, kad abiejų pusių požiūriai dauguma aptartų klausimų yra maždaug panašūs“.
Vašingtone P.Cookas pasakė: „Jie sutarė toliau svarstyti konflikto Sirijoje šalinimo mechanizmus ir kampaniją prieš „Islamo valstybės“ grupuotę“.
Ketvirtadienį Baltieji rūmai pareiškė esantys atviri ribotoms deryboms su Maskva po to, kai į karo krečiamą Siriją buvo pasiųstas prieštaringai vertinamas Rusijos karių kontingentas ir sunkioji ginkluotė.
Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas sakė, kad prezidento Baracko Obamos administracija nusiteikusi surengti „taktiškas, praktiškas diskusijas“ dėl operacijų Sirijoje ir kovos su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.
Šis sprendimas siunčia žinią apie atnaujintą Vašingtono nusiteikimą angažuotis su Rusija, nors jos prezidentas Vladimiras Putinas yra užsitraukęs Amerikos nemalonę dėl savo veiksmų Ukrainoje ir Sirijoje.
Rusija neseniai pasisiūlė surengti derybas su Vašingtono kariškiais po to, kai slapta dislokavo Sirijoje savo karių, artilerijos sistemų ir tankų.
Daugelis Vakarų šalių pareigūnų įtaria, kad tos pajėgos bus naudojamos sustiprinti Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui, nors Maskva tikina, kad jų uždavinys – kova su „Islamo valstybės“ ekstremistais.
„Sunku tiksliai nustatyti, koks jų svarbiausias prioritetas“, – pastebėjo J.Earnestas.
V.Putinas teikė gyvybiškai svarbų palaikymą B.al Assadui, kai jo šalyje įsiplieskė sukilimas prieš Damasko režimą, peraugęs į žiaurų pilietinį karą, nusinešusį apie 240 tūkst. žmonių gyvybių, ir 4 mln. gyventojų privertusį palikti savo namus.
Tačiau Maskva taip pat stengėsi vaizduoti B.al Assado armiją kaip jėgą, kovojančią su islamistų sukilėliais, tarp jų ir su „Islamo valstybe“.
Tuo tarpu Vašingtonas ir Europos valstybės laiko B.al Assadą atstumtuoju, kuriam tenka kaltė dėl chaoso Sirijoje ir IS suklestėjimo.
Kita vertus, Vakarų pastangos įveikti „Islamo valstybę“ nebuvo sėkmingos, o nuosaikioji Sirijos opozicija pralaimi radikalioms grupuotėms, todėl Baltieji rūmai gali tikėtis įtraukti Rusiją į šią kovą.
