Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Derybų dėl Irano branduolinės programos išvakarėse, Teheranas demonstravo karinę galią. Atakai, jei sulauktų Donaldo Trumpo smūgio, paruošė galingiausią, prieš trejus metus pristatytą balistinę raketą.
Ji gali gabenti pusantros tonos kovinę galvutę ir nuskrieti 2 tūkst. kilometrų, taigi, pasiekti taikinius Izraelyje, Persų įlankoje, bei amerikiečių karines bazes regione.
Tačiau žinutė Iranui atskriejo ir iš Vašingtono:
– Ar Irano lyderis turėtų nerimauti?
– Sakyčiau, jis turėtų labai nerimauti. Tikrai turėtų. Jie galvoja kurti naują branduolinį kompleksą savo šalyje. Mes apie tai sužinojome. Ir aš pasakiau: jei tai padarysite, jūsų laukia labai blogi dalykai, – žurnalistui sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Derybose dalyvavo Iranas ir Kataras, Egiptas, Turkija
Į derybas Omane atvyko Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi. D. Trumpui atstovavo jo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris. O pagrindinius derybų punktus pristatė Kataro, Turkijos ir Egipto tarpininkai.
Įvyko pirmas amerikiečių ir Irano delegacijų susitikimas po to, kai birželį Vašingtonas smogė trims Irano branduoliniams objektams.
„Esame pasirengę diplomatijai, tačiau jie turi suprasti, kad negali būti diplomatijos, grindžiamos grasinimais, bauginimu ir spaudimu“, – kalbėjo Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araqchi.
Derybininkai siūlys Iranui įsipareigoti trejus metus visiškai nesodrinti urano. Po to režimas uraną sodrinti galėtų, tačiau tik iki 1,5 procento ir naudoti jį eksperimentams bei moksliniais tikslais, o ne branduolinei ginkluotei kurti.
Dabartines, iki 60 proc. išsodrinto urano atsargas, kurių režimas turi apie 440 kilogramų, Iranas privalėtų perduoti trečiajai šaliai. Visa tai – derybų objektas, tačiau, pasak ekspertų, tikėtina, kad Amerika iškels maksimalų savo reikalavimą Iranui – apskritai jokio urano sodrinimo šalies teritorijoje.
„Prezidentas D. Trumpas, derėdamasis su Iranu, nuolat sakydavo, kad visiškai neleis ten sodrinti urano. Visiškai. Po dvylika dienų trukusio karo tarp Irano ir Izraelio praėjusiais metais – 2025-ųjų birželį – amerikiečių derybų pozicija tapo dar griežtesnė. Ir ji dar labiau sustiprėjo po paskutinės protestų bangos“, – aiškino Artimųjų Rytų instituto ekspertas Alan Eyre.
Vašingtono iškelta sąlyga – mažinti raketų skaičių
Vašingtonas turėjo ir daugiau reikalavimų. Spaudė Iraną, kad režimas savo teroristiniams bendrams regione – husiams, „Hamas“, „Hezbollah“ bei sukarintoms grupuotėms Irake – netiektų ginklų ir technologijų. Taikėsi Vašingtonas ir į Irano raketų programą – režimas turėtų sumažinti balistinių raketų skaičių, limituoti jų nuotolį. Tačiau Iranas bent jau viešai pabrėžė, kad derėsis tik dėl branduolinės programos.
„Neužmirškime – Izraelis yra viso to dalis. Ir, kiek žinoma, Izraelis nenori derybinio sprendimo. Jis nori, kad Irano raketų pajėgumai būtų sunaikinti. Be to, Izraelis siekia režimo pasikeitimo, nes mano, kad kol šis režimas yra valdžioje, tol grės egzistencinė grėsmė Izraeliui“, – sakė A. Eyre.
Visgi, kaip pasakytų D. Trumpas, Teheranas savo rankose daug kortų neturi. Su milžiniškais ekonominiais iššūkiais susiduriantis režimas, anot ekspertų, silpniausias nuo tada, kai atėjo į valdžią po 1979-ųjų Islamo revoliucijos.
Taigi, Omane Irano derybininkai bandys išsiderėti bent dalinį šalies ekonomiką paralyžiavusių sankcijų panaikinimą. Be to, tai galimybė išvengti karinio amerikiečių smūgio, kurio baiminasi ir regiono šalys.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
