Didžioji Britanija taip pat oficialiai palaikė JAV poziciją, kaltinimus Rusijai pateikė šalies gynybos ministras Michaelas Fallonas, o balandžio 10-ąją vizito į Maskvą turėjęs atvykti užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas atšaukė savo vizitą, pareiškęs, kad R. Tillersonas „pateiks vieningą G7 šalių poziciją“.
Kaltinimai Rusijai
Naujojo JAV valstybės departamento vadovo vizitas yra numatytas balandžio 11-12 dienomis. Jis vyks Vakarų ir Rusijos konflikto Sirijoje paaštrėjimo metu. Žiniasklaidos teigimu, JAV šiuo metu svarstoma ne tik Rusijos kontroliuojamos Sirijos atsakomybė dėl cheminių ginklų panaudojimo prieš savo pačių gyventojus, tačiau ir Rusijos galimas dalyvavimas šiuose išpuoliuose ar informacijos slėpimas apie juos. Anot CNN, Pentagonas ieško įrodymų, kad Rusija arba galėjo žinoti apie numanomą cheminę ataką, arba tiesiogiai pati dalyvavo išpuolyje.
Išvakarėse R. Tillersonas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aptarė JAV atsaką į šį puolimą: raketomis apšaudytą Sirijos oro uostą, iš kur, anot Pentagono turimų duomenų, išskrido lėktuvas su cheminiu užtaisu. Rusiją apie numatomą smūgį perspėjo likus dviem valandoms, nes šio karinio dalinio teritoriją naudojo ir rusų karinės oro pajėgos. S. Lavrovas pokalbio metu pažymėjo, kad „Sirijos cheminio ginklo panaudojimo faktas yra neįrodytas, o incidentui reikia kruopštaus tyrimo“.
Pasak leidinio „The Sunday Times“, R. Tillersonas pateiks Maskvai šios laukiamų įrodymų, kad „Rusija žino ir bando nuslėpti, jog Assadas praėjusią savaitę panaudojo zarino dujas“. JAV valstybės sekretorius taip pat apkaltins Rusiją pažeidus 2013-ųjų susitarimą dėl Sirijos cheminio ginklo sunaikinimo. Anot leidinio, Maskvai bus patiekti kaltinimai neįvykdžius šio susitarimo įsipareigojimų.
Britų gynybos ministras M. Fallonas teigė: „Jeigu Rusija nenori susilaukti atsakomybės (naštos) už būsimas atakas, Vladimiras Putinas privalo įvykdyti savo įsipareigojimus ir galutinai sunaikinti Assado cheminių ginklų arsenalą bei be išlygų prisijungti prie taikdariškų JT pastangų.“
Šiąnakt Lietuvos laiku JT atstovė JAV Nikki Haley pareiškė, kad vienintelis būdas įvesti taiką Sirijoje – B. Assado pasitraukimas iš valdžios.
JAV rengiamas naujas ekonominis smūgis Rusijai
JAV kongresas svarstys įstatymų projektą dėl naujų sankcijų Rusijai, kuris itin sustiprins jau dabar veikiančių sankcijų efektą.
Ruošiamas įstatymų paketas „Dėl Rusijos agresijos atgrasymo 2017“ yra pateiktas kaip atsakas dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus, Maskvos nevykdomų Minsko sutarties dėl Ukrainos įsipareigojimų, o taip pat neteisėtos Krymo, Pietų Osetijos ir Abchazijos aneksijos.
Šis įstatymų projektas numato sankcijas prieš fizinius ar juridinius asmenis, kurie į Rusijos gamtos išteklių gavybą investuoja daugiau nei 20 mln. dolerių, o tai reiškia faktiškai nutraukiamas investicijas visoms didžiausioms Rusijos naftos ir dujų gavybos bendrovėms, bet ir ne valstybinėms.
Sankcijų sulauktų ir bet kuris investuotojas, kuris į Rusijos vamzdynų tiesimą investuotų daugiau nei 1 mln. dolerių. Tokiu atveju naujasis įstatymas faktiškai užkirstų kelią naujųjų „Gazprom“ projektų – „Nord Stream 2“ ir „Power of Siberia“ – finansavimui. Šių projektų įgyvendinimui buvo tikimasi pritraukti apie 15 mlrd. dolerių investicijų.
Galiausiai, sankcijų sulauktų asmenys, bankai ar bendrovės, perkantys Rusijos vyriausybės obligacijas. Tokioms operacijoms, anot įstatymų projekto, būtų pateiktas visiškas embargas, nepriklausomai nuo investuojamos sumos.
Gali pasikartoti 1998-ųjų, 2008-ųjų ar 2016-ųjų krizės
Anot ekspertų, pirmieji du draudimai iš esmės egzistavo jau ir ankstesniuose sankcijų paketuose, tačiau draudimas pirkti valstybines obligacijas reikštų investuotojų pasitraukimą, bei staigų rublio nuvertėjimą.
„Nors sankcijos ir neanuliuotų jau dabar sudarytų investicinių sandorių, tačiau rizika yra tame, kad užsienio piliečių investicijos staiga susitrauktų ir prasidėtų išpardavimas,“ – leidiniui „finanz.ru“ pasakojo bendrovės ING atstovas Rusijoje ekonomistas Dmitrijus Polevojus.
„Rusijos valstybės skolos lapeliams tapus beverčiais, galimybės pasiskolinti užsienio rinkose dar labiau pabrangs. Maža to, tai privestų prie staigaus rublio nuvertėjimo,“ – teigė analitikas Michailas Maščenko.
Pasak leidinio kalbintų ekspertų, jeigu įstatymų projektas bus patvirtintas, tai mažiausiai reikš 2016-ųjų pradžios situacijos pasikartojimą, kuomet rublis ir finansinė sistema šalyje „atsidūrė nokdaune“, tačiau neatmestinas ir 1998-ųjų ar 2008-ųjų finansinės krizės variantas.
