Nemaišau.

Atraminis taškas - predestinacijos teorija. Tad protestantizmas ir jo skleidėjai Liuteris su Kalvinu yra susiję su dabartinio kapitalizmo, o ypač - darbo etikos - sampratos įsigalėjimu. Jų darbuose šitas daugiausiai nagrinėjama buvo. Kas, kad jie tada nežinojo prie ko tai prives. Kaip ten sako, nė vienas filosofas nežino, kiek jo teorija turi galios laikui.

Be to, neatmetamas ir tas istorinis faktas, kad Liuteris, vos pradėjo skelbti savo naujosios bažnyčios mokslą, buvo smarkiai remiamas pirklių. O pastarieji, kaip žinia, buvo menkai vertinamas sluoksnis tais laikais. Bėgant laikui, šis sluoksnis pasivadino verslininkais, o vėliau - finansiniu elitu.

Čia - faktai. Išvadas, lai, pasidaro skaitytojai.

Jūs maišote bazę ir antstatą. Kalvinas su Smitu - antstatas. Bazė keičiasi - religija prisitaiko.
Darvinas irgi nėra evoliucijos tėvas.

Jo. Straipsnelis persunktas ideologija ir vienkryptis. Nieko nuostabaus, tai neatsiejamas protestantizmo atributas.

Čia pilna klaidų. Visų pirma, Kalvino teorija, kaip ir Liuterio, turėjo įtakos modernaus kapitalizmo formavimuisi. Ir štai kodėl. Klausimas paprastas - predestinacijos teorija. Anot jos, vienus žmones Dievas sukuria jau žinodamas, kad jie bus išganyti, kitus - kad pasmerkti nebūčiai. Ši teorija smarkiai žaižaravo bene įtakingiausio katalikų autoriaus Šv. Augustino veikaluose. Tačiau, nepaisant didelio jo autoriteto katalikų bažnyčiai, pastaroji ją atmetė. Argumentas labai paprastas - Jėzaus mokymas apie gerą ir teisingą gyvenimą, apie meilės artimam puoselėjimą netenka prasmės, žmogus atsiduria aklavietėje ir nežino, ką daryti ir kaip gyventi, kad būtų pasiektas išganymas.

Tačiau ši teorija su didžiule jėga suklestėjo protestantizme. Anot jų, išties niekas negali pasakyti, ką reikia daryti, kad būtum išganytas. Protestantai taip smarkiai tuo įtikėjo, kad tokie elementarūs krikščioniškąjį mokymą atitinkantys paliepimai, kaip mylėk savo artimą, dalinkis su neturinčiu, šelpk neturtėlius, tapo beprasmiai. Anot protestantų, valkatų šelpimas - tik tinginystės skatinimas. Protestantai priėjo prie tokios fazės, kad nebežino, ką reikia daryti, kad būtų pasiektas išganymas. Tuo pačiu buvo pradėtas šlovinti darbas - neva taip atskleista tikroji jo Šv. Rašte įtvirtinta prasmė žmogaus gyvenime. Todėl pradėjo vyrauti požiūris, kad svarbu dirbti ir užsidirbti. Neva dirbama iš idėjos, bet ne dėl pinigų.

Vėliau, atsiradus A. Smitho ir J. Locko darbams, viskas kristalizavosi. Kaip apibendrintai pasakė viena autorė, kalbėdama apie šiuolaikinio darbo sušlovinimo atsiradimą ir paradoską, Liuteris (o ir Kalvinas) norėjo pateisinti predestinaciją, Smithas - turto kaupimą, o Lockas - neliečiamą nuosavybę. Tad, vaizdžiai tariant, galime palyginti - jei Romos pagoniškąją religiją kartais vadina pilietine, tai protestantizmą tikrai galima laikyti kapitalistinio darbo religija. Taigi, visos Kalvino teorijos, kaip ir visa protestantizmo "darbo etika", yra neatsiejamos nuo šiuolaikinio, šiandien kiek gujamo kapitalizmo.

tarp kapitalizmo ir moderniosios ekonomikos dedat lygybės ženklą? nu nu...
beje, Adamas Smithas buvo škotų kalvinistas.

padziai siulau paskityti lietuviskai knyga - Norkus Z.
Kokia demokratija, koks kapitalizmas?

Jūs piktas šuo

O be nuogo užpakalio ar turi ką parodyti?
Aš vardu nesuteikinėju, tai jau kažkas padarė (žinoma, jei turi bent žalia supratimą kas yra „modernioji ekonomika“, „modernioji politinė ekonomija“).

„Adam Smith is widely cited as the father of modern economics.“
(Wikipedija)

XXI.16
"This friendship of Smith, Black, and Hutton, if not so famous as the friendship between Smith and Hume, was not less really memorable. Each of them had founded—or done more than any other single person to found—a science; they may be called the FATHERS of modern chemistry, of modern geology, and of modern political economy; and for all their great achievements, they were yet men of the most unaffected simplicity of character."
(John Rae (1845-1915) „Life of Adam Smith“ (1895)

Adamas Smitas, jei imsime komunistine ideologija, labaiu materialistinis tėvas. O dvasinis šiame straipsne labiau Kalvinas. Beje, jei kas nors tas tema nori pasiskaityti siulyčiau Max Weber „Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia“. O šiai[ toks paviršutiniškai informatyvus straipsnis.

Na jau nusišnekat. A. Smithas - tik kapitalizmo teoretikas, bet tikrai ne "tėvas".

Nereikia išradinėti dviračio, kapitalizmo tėvas yra Adamas Smitas. Taip galima nusišnekėti iki to, jog kapitalizmas atsirado Babilone, 18 amžiuje prieš Kristų, nes jau tada šventyklose buvo kaupiamos auksinių plokštelių atsargos, išduodamos paskolos.