Šakalienė labai gera gelbėtoja,gal puls ir šituos gelbėti.

Jei ten lietuvis, manau mūsų kariai turi vykti kariauti prieš Hamas

Tai dar ir antrą pilietybę bei lietuvišką pasą turi ? Nors turbūt žemėlapyje Lietuvos nparodytų

atidirbineja propagandistas Spartanu išgelbėtas iš Vienos?

Man gaila kiekvieno ikaito gazoje, bet ne gazieciu, nes ten zmoniu nera. Gazieciai yra degradave pedofilai, incestininkai, jie nera zmones. Prakeikti teroristai kuria fake video, nuotraukas, vagia kitu saliu nusibadavusiu vaiku nuotraukas, o jas internete patikrinus iskart parodo, kad foto is Sirijos ar dar kur nors, kokiu 2018 metu. Tie isperos ir parazitai skleidzia mela, tai blogio saltinis pasaulyje, teroristu lizdas ta gaza. Mano sirdis verkia uz gerus zmones, uz ikaitus, kuriuos tie isgamos laiko. Gazoje zmoniu nera, ten teroristiniai parazitai, kurie del incesto yra siplnaprociai laukiniai ir zudikai. Bet kadangi hamasai yra milijardieriai, tai jau nusipirko ziniasklaida, gerai pamokejo, jau kuria Paliwood savo feikus isperos, o jauni durniai nezinantis istorijos kliedi ta savo freehujastina.

Nesupratau ka prezidentas norejo padaryti, kad Lietuva turi juos gelbėti irgi, nes sakau turi? Iesko uztareju ar kaip?

Aymanas Abu Soobuchas gimė 1977 m. Chan Junise, Gazos Ruože, trečias vaikas palestiniečių musulmonų šeimoje. Gyvendamas šalia tokių asmenybių kaip Yahya Sinwaras, Mohammedas Deifas ir Yahya Ayyashas, Aymano auklėjimas buvo persmelktas neapykantos ir keršto doktrinų, kurios buvo pateikiamos kaip pati palestiniečių tapatybės esmė. Tačiau viena, transformuojanti akimirka pakeitė jo likimą: būdamas mažas berniukas, jis pamatė žydų kareivį, užsidedantį tefiliną. Tą akimirką Aymanas suprato, kad priklauso žydų tautai. Jis buvo žydiška siela, klaidingai gimusi pasaulyje, apimtame teroro.

Savo įtraukiančioje istorijoje jis išsamiai aprašo savo skaudžią ir skaudžią odisėją – gyvenimą, paženklintą smurto, persekiojimo, socialinės atskirties, nuolatinių grasinimų ir gilaus pažeminimo. Jis pasakoja apie perdavimą Palestinos valdžios institucijoms, neapsakomus kankinimus, kuriuos patyrė Gazos kalėjime, ir savo atkaklią kovą Izraelyje prieš abejingą policiją, išnaudojančius darbdavius ir griežtą konversijos biurokratiją.

Aymanas, dabar žinomas kaip Doras, atsisakė pasiduoti: „Aš esu žydas iki širdies gelmių. Gimiau žydu ir mirsiu išdidžiu žydu.“

Tai istorija apie nekaltą, jautrų vaiką, kuris svajojo tapti gydytoju, tačiau nuo pat gimimo buvo pasinėręs į žiaurią nepagrįstos neapykantos ir smurto realybę. Jo kelionė, skatinama nepalaužiamos vilties, išmokė jį, kad gali įvykti tikri stebuklai, kad gerumą galima rasti netikėtose vietose, ir įskiepijo jam ryžto, gilaus tikėjimo galią ir galiausiai laisvę rinktis:

Gyvenimą, o ne mirtį;
Meilę, o ne neapykantą;
Šviesą, o ne tamsą.

Šiandien Doras keliauja po pasaulį, gindamas Izraelį (ši praktika vadinama „hasbara“), dalindamasis savo unikalia istorija ir skleisdamas žinią, slypinčią jo varde:

Dor Shachar – meilės karta, naujos dienos aušra.

Ayman Abu Soobuch was born in 1977 in Khan Yunis, Gaza Strip, the third child of a Palestinian Muslim family. Living near figures like Yahya Sinwar, Mohammed Deif, and Yahya Ayyash, Ayman’s upbringing was saturated with the doctrines of hatred and vengeance, presented as the very essence of Palestinian identity. Yet, a single, transformative moment altered his destiny: as a young boy, he saw a Jewish soldier putting on tefillin. In that instant, Ayman knew he belonged to the Jewish people. He was a Jewish soul, mistakenly born into a world consumed by terror.

In his gripping story, he details his harrowing and painful odyssey—a life marked by violence, persecution, social exclusion, constant threats, and deep humiliation. He recounts being turned over to the Palestinian Authority, the unspeakable torture he endured in a Gaza prison, and his relentless battle in Israel against unsympathetic police, exploitative employers, and the rigid conversion bureaucracy.

Ayman, now known as Dor, refused to surrender: "I am Jewish to my core. I was born a Jew, and I will die a proud Jew."

This is the story of an innocent, sensitive child who dreamed of becoming a doctor, only to be engulfed by the brutal reality of baseless hatred and violence from birth. His journey, fueled by an unyielding hope, taught him that true miracles can happen, that kindness can be found in unexpected places, and instilled in him the power of determination, profound faith, and ultimately, the freedom to choose:

Life, not death;
Love, not hatred;
Light, not darkness.

Today, Dor travels the world, advocating for Israel (a practice known as "hasbara"), sharing his unique story, and spreading the message embedded in his name:

Dor Shachar – a generation of love, the dawn of a new day.

From Gaza To Tel Aviv
The Unbeliveable Story
of a Muslim Palestinian Who Escaped to Israel and Became a Jew

Kam pasaulyje rūpi palestinos teroristų nukankinti žydų žmonės? Niekam. Visi tik rėkia,kad Gazos "palestiniečių" teroristai,žmogžudžiai alkani. Kodėl gi tie alkani Gazos "palestiniečiai" nesipriešina
teroristams,o juos dengia savo gyvybėm ir rėkia,kad miršta badu. Hamas šlykštynės,žmogžudžiai.