Praėjo aštuoneri metai nuo Rusijoje priimtos importo pakeitimo strategijos, šešeri nuo taip vadinamų „atsakomųjų sankcijų“ įvedimo, o Rusijai pavyko sumažinti tik mėsos importą (65 proc., 2,8 proc. mažiau nei buvo planuota), rašoma „Kommersant“.
Tačiau kiti rodikliai Rusijos valdžios neturėtų tenkinti. Pieno produktų importas 2020-ųjų pabaigoje susitraukė 20 proc., vietoje prognozuotų 30 proc., daržovių – 11 proc. vietoje suplanuotų 20 proc.
Dar liūdnesnė statistika vaisių importo skiltyje: vietoje suplanuotų 70,3 proc. įvežamų produktų susitraukimo pavyko sumažinti tik 27 proc. Ekspertai pažymi, kad Rusija ir toliau importuos vaisius bei daržoves vien dėl nepalankaus šalies klimato.
Prekių iš ES draudimas kol kas paveikė tik tiek, kad tos pačios prekės yra importuojamos iš trečiųjų šalių. 2019-aisiais šios produkcijos importuota 30 proc., lyginant su 2013-aisiais importuojamų 38 proc.
Atsirado ir „naujų pieno pramonės lyderių“ – pavyzdžiui, ES iki sankcijų paskelbimo į Rusiją eksportavo 43 proc. šios šalies pieno produkcijos, dabar lydere tapo Baltarusija, kuri eksportuoja į kaimyninę šalį 79 proc. (prieš sankcijas buvo 39 proc.) Iš Paragvajaus, iš kur iki sankcijų mėsa buvo importuojama labai ribotai, dabar atsivežama 19 proc. mėsos produkcijos.
Dalį prekių trečiosios šalys įsiveža iš tos pačios ES
Atsekusi tiekimo grandinę Rusijos Nacionalinė reitingų agentūra nustatė, kad dalis šalių bent iš dalies vykdo į sankcijų sąrašus patekusių prekių reeksportą.
Be ES pieno produkcijos iš Baltarusijos statistikos į akį krinta ir Norvegijos situacija. Iki sankcijų paskelbimo ši šalis į Rusiją tiekdavo apie 40 proc. žuvies produkcijos, dabar ją pakeitė Čilė ir Farerų salos, iš kur importas siekia, atitinkamai, 20 ir 16 proc. Maža to, žuvies tiekimas iš Norvegijos į Čilę išaugo tris kartus.
Ekvadoras, iš kur į Rusiją atvežama 22 proc. vaisių, faktiškai pakeitė Europos Sąjungos šalių produkciją. Tačiau tuo pat metu Ekvadoras iš ES pradėjo pirkti septynis kartus daugiau vaisių, gerokai viršijant pačios šalies gyventojų vidaus poreikius.
Daržovių tiekimą iš ES į Rusiją iš dalies pakeitė Kinija: šios šalies importo dalis sudaro 21 proc., vietoje 8 proc. 2013-aisiais. Kinija taip pat pradėjo pirkti daugiau šios produkcijos iš ES šalių.
Be šių šalių dar minima Serbija, Moldova ir Azerbaidžanas. Iš šių šalių Rusiją pasiekė 110 tūkst. tonų obuolių, apie 15 proc. viso importo.
Rusijos ekonomistai praėjusiais metais paskaičiavo, kad šios šalies vartotojai kasmet netenka apie 445 mlrd. rublių 2013-ųjų kainomis dėl įvesto produkcijos embargo, ir toliau moka už tai iš savo kišenių. Pasiekti sėkmingą importo prekių pakeitimą pavyko tik paukštienos, kiaulienos ir pomidorų vietos gamintojams.
Anksčiau Rusijos valdžia svarstė pradėti bausti draudžiamą produkciją per trečiąsias šalis gabenančius vežėjus, tačiau ilgainiui šis planas taip ir liko neįgyvendintas. Ekspertų teigimu, nesąžiningi vežėjai surastų alternatyvių gabenimo būdų, net ir įvedus baudas, o nukentėtų šiuo atveju tik rusų vartotojai, kuriems dėl to dar pakiltų produkcijos kainos.
