Naujienų agentūros AFP kalbinti ekspertai teigia, kad šių Vakarų oro gynybos sistemoms apeiti skirtų raketų strateginis poveikis kol kas greičiausiai bus ribotas.
Kaip „Burevestnik“ veikia?
V. Putinas apie šių raketų kūrimą paskelbė dar 2018 m., gerokai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį, o sekmadienį pranešta apie sėkmingą galutinį jų bandymą.
Skirtingai nuo klasikinių, cheminiu kuru varomų raketų, raketa „Burevestnik“ (liet. „audrašauklis“) yra varoma branduoline energija.
Jos branduolinis reaktorius kaitina aplinkos orą ir išstumia jį dideliu greičiu, kad sukurtų trauką, sakė Prancūzijos Strategijos ir gynybos studijų instituto ekspertas Amaury Dufay'us.
„Tai leidžia žymiai pailginti skrydžio trukmę ir nuotolį“, – sakė jis.
„Ją galima palyginti su automobilio varikliu, kuris sunaudoja mažiau degalų kiekvienam šimtui kilometrų“, – pridūrė ekspertas.
Per paskutinį bandymą spalio 21 d. raketa skraidė apie 15 valandų ir nuskriejo 14 tūkst. kilometrų, o tai reiškia, kad ji gali lengvai pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas.
„Jos tikslas – skristi ilgą laiką labai žemai, 15–200 metrų aukštyje, o tai apsunkina jos aptikimą“, – sakė A. Dufay'us.
„(Ši raketa galėtų – ELTA) pakilti Rusijoje, nusukti į Lotynų Ameriką ir per ją pasiekti Šiaurės Ameriką iš pietų – tos pusės, kuri gali būti prasčiau apsaugota JAV raketinės gynybos sistemų“, – pridūrė jis.
Tačiau ši raketa yra palyginti lėta. Pasak Prancūzijos branduolinių ginklų ekspertės Heloise Fayet, tai turės įtakos jos manevringumui.
Koks jos tikslas?
Šios raketos kūrimo tikslas – išvengti oro gynybos sistemų, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamą priešraketinio skydo sistemą „Auksinis kupolas“, platformoje „X“ paaiškino Rusijos analitikas Dmitrijus Stefanovičius.
H. Fayet teigimu, raketos „Burevestnik“ galėtų būti naudojamos kartu su tradicinėmis.
Dėl šių raketų manevringumo ir neriboto nuotolio, jos galėtų būti naudojamos priešraketinei gynybai klaidinti ir silpninti, po to priešui smogiant tradicinėmis raketomis, sakė ekspertė.
Kaip šios raketos keičia situaciją?
Nors V. Putinas įsakė sukurti jų naudojimui reikalingą infrastruktūrą, tačiau ekspertai sako, kad strateginis raketų „Burevestnik“ poveikis kol kas lieka ribotas.
„Raketa dar netinkama naudojimui – šiuo metu nėra jokios infrastruktūros jos dislokavimui, jokios doktrinos jos naudojimui“, – atkreipė dėmesį H. Fayet.
„(Tai buvo – ELTA) Putino bandymas toliau varginti Trumpą branduolinės ir raketinės gynybos klausimais. (Putino – AFP) interesas yra įtikinti (Trumpą – AFP), kad jam būtinai reikia „Auksinio kupolo“, – kalbėjo ekspertė.
H. Fayet paaiškino, kad „Auksinis kupolas“ būtų itin brangus projektas, todėl, pasak jo, raketas „Burevestnik“ galima vadinti „destabilizacijos ginklu“.
Ji atkreipė dėmesį, kad JAV ir Europa kol kas neturi gynybinio skydo, galinčio sulaikyti balistines ir sparnuotąsias raketas, o Maskvos naujoji branduolinė raketa, ekspertės teigimu, rodo, kad „rusai vis dar geba kurti naujoves“.
Ar ji skleidžia radioaktyvią spinduliuotę?
Pasak H. Fayet, panašu, kad bandymas nesukėlė radioaktyvios spinduliuotės lygio pokyčių. Ji pažymėjo, kad bandymas vyko Norvegijos stebėjimo zonoje, o šios šalies radiacijos stebėjimo agentūra nieko neaptiko.
Ekspertės teigimu, jokių spinduliuotės pokyčių nefiksavo ir Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties pagrindu veikiančios stotys.
Tačiau A. Dufay'us sakė, kad, jo nuomone, tam tikros branduolinės taršos tikriausiai nepavyko išvengti.
„Pati raketa tampa radioaktyvi tada, kai aktyvuojamas jos reaktorius. Jei priartėsite prie jos per arti, būsite veikiami radiacijos, o tai reiškia... kad negalėsite jos daug kartų bandyti“, – sakė jis.
„O branduolinio atgrasymo srityje svarbiausias yra signalas – patikimumas, kuris atskleidžia bandymai“, – pridūrė A. Dufay'us.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
