Jei Rusija suteiks Islandijai 4 mlrd. eurų paskolą, tai „mums bus labai labai didelė parama“, trečiadienį sakė Islandijos centrinio banko pirmininkas Davidas Odsonas.
Jo teigimu, Islandija nesulaukė paramos iš „savo labai gerų draugų iš Vakarų“, todėl Islandija „entuziastingai sureagavo į Rusijos vyriausybės sprendimą pradėti derybas šiuo klausimu“.
Apie tai, kad Rusija gali Islandijai suteikti 4 mlrd. eurų, kas sudarytų beveik trečdalį Islandijos bendrojo vidaus produkto (BVP), paskolą, imta kalbėti šios savaitės pradžioje. Tuomet Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas patvirtino, kad Rusija gavo tokį prašymą, ir pareiškė: „Mes jį nagrinėsime. Islandija garsėja savo griežta biudžeto disciplina ir turi aukštą patikimumo reitingą. Mes teigiamai vertiname šią paraišką“.
Atoki Islandija itin smarkiai nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės. Šalies ministras pirmininkas Geiras Hardė pareiškė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog Islandijos ekonomika bus įtraukta į pasaulinės bankų krizės sūkurį ir galiausiai bankrutuos.
Jei Rusija suteiks Islandijai paskolą, šie pinigai bus panaudoti didinti Islandijos atsargas, kad būtų sustabdytas Islandijos kronos pigimas. Nuo praėjusių metų liepos krona dolerio atžvilgiu atpigo 45,9 proc.
Prieš kelias diena Islandijos centrinis bankas pranešė, kad krona susiejama su valiutų krepšeliu: euro atžvilgiu nustatytas maždaug 130 kronų kursas. Trečiadienį už vieną eurą buvo mokama 200 kronų.
Islandijos valdžia neketina naudoti rusiškos paskolos paremti šalies bankus, nes tai per daug rizikinga: visų Islandijos bankų aktyvai šalies BVP viršija 9 kartus, o skolos – 12 proc.
Rugsėjo pabaigoje Islandijos vyriausybė skubiai nacionalizavo banką „Glitnir“: už 75 proc. banko akcijų vyriausybė sumokėjo 600 mln. eurų. Spalio 7 d. buvo nacionalizuotas antras pagal dydį Islandijos bankas „Landsbanki“. Ketvirtadienį toks pat likimas ištiko banką „Kaupthing“.
Tuo tarpu ekspertai visame pasaulyje aptarinėja galimus Kremliaus motyvus suteikti Islandijai paramą.
„Tai viešųjų ryšių triukas, kuriuo siekiama sustiprinti Rusijos poziciją XXI amžiaus pasaulio ekonomikoje. Žinoma, Rusija turi daug pinigų, kurių negali naudoti vidaus rinkoje dėl problemų su infliacija“, – laikraščiui „The International Herald Tribune“ sakė Maskvos kompanijos „Pilgrim Asset Management“ atstovas Džeimsas Bydlis.
„The Daily Telegraph“ rašo, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) greitai suvoks, kokią strateginę grėsmę kelia Reikjaviko ir Maskvos bendradarbiavimas, ir suteiks Islandijai paskolą.
„Pirmiausia, Islandija yra NATO narė. Antra, Rusija greičiausiai manais į paramą ko nors pareikalaus. Jungtinės Valstijos bei visi kiti turi susirūpinti galimu Rusijos kariniu sustiprėjimu šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje“, – mano „The Daily Telegraph“.
