Buvusio Bosnijos viceprezidento Ejupo Ganičiaus sulaikymas Londone ir Serbijos prašymas jį išduoti kaip tik sutampa su tuo laiku, kai buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius Hagos karo nusikaltimų tribunole pradėjo savo gynybą. Kai kurie ekspertai jau apkaltino Belgradą, kad E. Ganičiaus sulaikymo jis siekė tik norėdamas padėti genocidu kaltinamam R. Karadžičiui.
Gali prireikti ne vieno mėnesio, kol Didžiosios Britanijos teismai nuspręs, ar reikia perduoti E. Ganičių Serbijai, kur jo lauktų teismas dėl tariamų karo nusikaltimų. Tačiau šiuo metu E Ganičiaus sulaikymas yra svarbiausias kitu atžvilgiu. Jis vėl kursto priešpriešą tarp senų priešų – Bosnijos musulmonų (bosniakų) ir Bosnijos serbų. Abi pusės negali sutarti, kas iš tikro įvyko 1992 metų gegužį Sarajeve, prasidedant Bosnijos karui.
Sarajeve leidžiamo dienraščio „Oslobodjenje“ komentatorius Ibrahimas Prohičius teigia, kad nėra jokio atsitiktinumo, jog tiek R. Karadžičiaus, tiek E. Ganičiaus bylos pradedamos vienu metu.
„Labai patikimi duomenys rodo, kad visam šiam procesui kažkas diriguoja. Per paskutinius 20 metų blogį kurstę asmenys parodė pagirtinus įgūdžius ir šį kartą. Belieka tik pamatyti, kokios bus pasekmės ir kokio stiprumo jos bus“ - teigė I. Prohičius.
Bandė iškeisti pagrobtą prezidentą
E. Ganičiaus ekstradicijos siekiantis Belgradas teigia, kad būtent jis yra atsakingas už 40 serbų karių, tarnavusių Jugoslavijos nacionalinėje armijoje (JNA), žūtį 1992 metų gegužės 3 dieną. Belgradas teigia, kad bosniakai sulaužė tariamas paliaubas ir apšaudė JNA konvojų.
Prieš dieną JNA kariai Sarajevo oro uoste buvo pagrobę Bosnijos prezidentą Aliją Izetbegovičių. A. Izetbegovičius pareiškė, kad, jam nesant, veikiančio prezidento pareigas eina E. Ganičius. 1992 metų gegužės 2 dieną JNA kariai taip pat pradėjo intensyvų Sarajevo puolimą, tačiau juos statbdė bosniakų kovotojai. Susiformavo fronto linija, kuri praktiškai nekito per visą 44 mėnesius besitęsusią Sarajevo apgultį.
Gegužės 3 dieną apie 400 JNA karių, tarp kurių buvo ir jų vadas generolas Milutinas Kukanjačas, liko įstrigę savo kareivinėse, esančiose Sarajevo Bistriko rajone. Karius buvo apsupę bosniakų kovotojai.
Belgradas teigia, kad E. Ganičius sulaužė susitarimą, pagal kurį serbų kariams turėjo būti garantuotas saugus pasitraukimas iš savo bazės. Pagal susitarimą A. Izetbegovičius turėjo būti išmainytas į generolą M. Kukanjačą, kurį Bosnijoje netrukus pakeis dabar labiausiai ieškomas karo nusikaltėlis generolas Ratko Mladičius.
JT transporto lydimas JNA konvojus, gabenęs ginklus ir amuniciją, kurie vėliau bus panaudoti per Sarajevo apgultį žudant taikius miesto gyventojus, nuo Bistrike įsikūrusių kareivinių sugebėjo nuvažiuoti apie 500 metrų ir tuomet bosniakų kovotojai atvėrė ugnį nepaisant raginimų nešaudyti.
Išpuolis buvo tiesiogiai transliuojamas per Sarajevo televiziją. Vaizdo reportažas puikiai užfiksavo tuomet tvyrojusį chaosą. Buvo manoma, kad E. Ganičius nekontroliavo skirtingų bosniakų kovotojų grupuočių, kai šios ėmė šaudyti į JNA konvojų.
Vakarų žurnalistai, kurie tapo antpuolio liudininkais, teigia, kad žuvo ne daugiau kaip 8 serbų kariai ir karininkai.
Itin svarbu R. Karadžičiaus gynybai
1992 metų gegužės 2 ir 3 dienų įvykiai yra itin svarbūs nuo kaltinimų genocidu ir Sarajevo apgulties metu įvykdytų nusikaltimų žmogiškumui besiginančiam R. Karadžičiui.
Buvęs Bosnijos serbų karo metų lyderis praėjusią savaitę Hagos tribunole aiškino, kad būtent serbai tapo pirmosiomis smurto Bosnijoje aukomis ir būtent bosniakų elgesys sukėlė atitinkamą serbų atsaką.
R. Karadžičius aiškino, kad Bosnijos serbai XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje tiesiog gynėsi nuo islamo fundamentalistų, kurie, byrant Jugoslavijai, esą norėjo užgrobti visą Bosniją. Belgradas ir Bosnijos serbai E. Ganičių charakterizuoja kaip islamo ekstremistą.
Buvęs Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Thatcher kalbų rašytojas Robinas Harrisas, kuris puikiai pažįsta E. Ganičių, teigia manantis, kad Belgrado prašymas išduoti buvusį Bosnijos viceprezidentą visų pirma yra susijęs su siekiu sustiprinti R. Karadžičiaus gynybą.
„Tai yra politiškai motyvuota byla. Ja siekiama nukreipti dėmesį nuo R. Karadžičiaus bylos ir sukurti tam tikrą moralinį ekvivalentą tarp to, ką padarė serbai, ir to, ką galėjo padaryti bosniakai“ - teigia R. Harrisas.
R. Harrisas teigia, kad jį stebina tokie Belgrado bandymai.
„Serbai teigia, kad per išpuolį prieš JNA konvojų, besitraukusį per Sarajevą, žuvo 40 serbų karių. Tačiau nuo šių karių, kurie pasitraukę ėmė bombarduoti Sarajevą ir padarė jam pačią siaubingiausią žalą, žuvo dešimtys tūkstančių bosniakų“ - teigia R. Harrisas.
Jis teigia, kad Belgradas „begėdiškai demonstruoja savo drąsą“ siekdamas sulyginti 1992 metų gegužės 3 dienos įvykius su tuo, ką padarė R. Karadžičius.
Karo dvasios
„Laisvosios Europos radijo“ Balkanų tarnyba teigia gavusi dešimtis bosniakų ir serbų komentarų dėl Didžiosios Britanijos sprendimo sulaikyti E. Ganičių iki to laiko, kai britų teismai nuspręs, ar reikia jį išduoti Belgradui.
Vienas Bosnijos serbas, kuris dabar gyvena JAV, rašo: „Atėjo laikas E. Ganičiui atsakyti už savo veiksmus. Išpuolis prieš jaunų ir nesaugomų karių konvojų yra itin svarbus. Įsivaizduokite, kad ten būtų jūsų sūnūs“.
Tačiau bosniakas, kuris prisistatė tiesiog kaip Bosanačas, atsakė: „Kokios aukos? Jie laikė apgulę Sarajevą su savo artilerija ir snaiperiais. Ir dabar jie staiga tapo aukomis? Karo politika ir propaganda tęsiasi“.
