„Pavojingesnės vietos galėtų būti Šauklių žiedas ir vadinamoji Muravos sankryža – Savanorių ir Pramonės prospektų sankryža, ji bus šiais metais rekonstruota“, – penktadienį Kauno apskrities policijoje pristatant eismo saugumo situaciją mieste kalbėjo savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius taip pat atkreipė dėmesį į Taikos ir Savanorių prospektų sankryžą, kur taip pat pastaruoju metu padaugėjo eismo įvykių.
„Sankryža ganėtinai didelė, stengiasi pravažiuoti per jau mirksinčius signalus ir įvyksta daug susidūrimų. Iš ten pastaraisiais mėnesiais signalų gauname labai nemažai“, – sakė V. Lukošius.
P. Kero teigimu, šią sankryžą šiemet taip pat ruošiamasi rekonstruoti.
Tuo metu Šauklių ir Jonavos gatvių žiede, pasak savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo, gerinti situaciją keičiant infrastruktūrą nėra kaip, nes pagrindinė jo avaringumo priežastis – eismo intensyvumas.
„Dažnai ne vien eismo saugumo priemonių stoka nulemia eismo įvykių skaičių, o būtent eismo intensyvumas toje vietoje. Kaip Šauklių ir Jonavos gatvės žiedas, jis yra pakankamai intensyviai avaringas, bet jie (eismo įvykiai – BNS) išsibarstę, nėra pasikartojančių, didelių eismo problemų“, – sakė P. Keras.
„Šį objektą ne kartą nagrinėjo daug ekspertų, bet geresnio sprendinio daug kas pripažino, kad neranda“, – sakė jis.
Dažniausiai eismo įvykių aukos – pėstieji
Kelių policijos duomenimis, pernai Kauno apskrityje žuvo 26 eismo dalyviai. Beveik pusė jų, dvylika, buvo pėstieji. Pasak atsakingų institucijų atstovų, stengiamasi miesto infrastruktūrą tvarkyti taip, kad ji būtų saugesnė, o pėstieji – geriau matomi, tačiau pasigendama ir jų pačių atsakomybės.
„Neatsakingumui eismo dalyvių tikriausiai ribų nėra: iš tų 26 buvo 12 pėsčiųjų, iš jų trys žuvo gulėdami gatvėje“, – pastebėjo Kelių policijos valdybos viršininkas.
Šiais metais eismo nelaimėse Kauno apskrityje jau žuvo trys žmonės, visi jie buvo pėstieji.
Pernai aštuonios iš dvylikos pėstiesiems mirtinų avarijų įvyko tamsiuoju paros metu. Savivaldybės ir policijos atstovų duomenimis, apie 70 proc. avarijų, kuriose nukenčia pėstieji, įvyksta perėjose, todėl siekiama didžiąją dalį jų mieste apšviesti.
„Apie 70 proc. sužalotų pėsčiųjų nukenčia perėjose, nes yra įsitikinę, kad pėsčiųjų perėja suteikia šimtaprocentinį saugumą ir ten nereikia saugotis. O užmiesčio keliuose dažniausiai pėsčiųjų susidūrimai su transporto priemonėmis jau baigiasi žūtimi. Tad tik tiek, kad pėsčiųjų perėjose žūsta rečiau“, – tvirtino V. Lukošius.
Šiuo metu Kaune apšviesta apie 60 proc. perėjų, planuojama, kad per metus šis skaičius pasieks 95 procentus.
Bendras nukentėjusiųjų per eismo įvykius žmonių skaičius pernai sumažėjo: 2017 metais nukentėjusiųjų Kauno apskrityje buvo 629, 2016 metais – 658. Kauno mieste nukentėjusiųjų skaičius beveik nekito.
Iš 26 pernai žuvusiųjų dauguma – aštuoni – žuvo Kaune. Tačiau policijos atstovai atkreipė dėmesį, kad gerokai mažesniuose Kėdainiuose įvyko septynios mirtimi pasibaigusios eismo nelaimės.
„Tie aštuoni žuvę eismo dalyviai yra mažiausias žuvusių eismo dalyvių skaičius per pastaruosius dešimt metų“ – sakė V. Lukošius.
Policijos duomenimis, daugiausiai pėsčiųjų pernai žuvo sausį – trys ir liepą – du. Policija nubaudė per tūkstantį kelių eismo taisyklių nesilaikiusių pėsčiųjų ir devynis prieš perėją nesustojusius vairuotojus.
Daugiausia – beveik 40 tūkst. – vairuotojų administracinėn atsakomybėn patraukti už greičio viršijimą.
