Įraše D. Navalnaja išreiškė begalinę meilę anapilin iškeliavusiam tėčiui ir pažadėjo gyventi taip, kaip jis išmokė.
„Mano herojus“
„Kažkaip taip gaunasi, kad dažniausiai visi sako: „mano tėvai yra mano pavyzdys.“ Ir mano atveju tai tiesa.
Tėti, tu buvai pavyzdys daugeliui visame pasaulyje. Tavo optimizmas ir užkrečianti, nuoširdi šypsena. Tavo smalsumas ir naujų žinių troškimas. Tavo nuostabus sugebėjimas rasti bendrą kalbą su visais. Šmaikštumas.
Humoro jausmas. Stiprybė. Gebėjimas parinkti žodžius reikiamu momentu (arba pokštą, kad atsipalaiduotų kiekvienas, atsidūręs sunkioje situacijoje). Tavo gerumas. Tikėjimas gėriu, savimi, žmonėmis.
Nuo vaikystės mokei mane gyventi pagal principus. Gyventi oriai. Tu atidavei savo gyvybę už mane, už mano mamą, už Zacharą (A. Navalno sūnus, – red. past.), už Rusiją, ir aš pažadu tau, kad gyvensiu taip, kaip tu mane išmokei, kad tu didžiuotumeisi, o svarbiausia – su ta pačia šviesia šypsena veide.
Tu visada buvai ir liksi mano pavyzdys. Mano herojus. Mano tėtis.
Aš tave labai myliu. Ilsėkis ramybėje“, – rašo A. Navalno dukra.
Kalėjime praėjusį mėnesį miręs Aleksejus Navalnas buvo šiandieną palaidotas Maskvos Borisovo kapinėse.
Ir iš kur tokių išsigimėlių atsiranda,kogero be tėvų miške užauges.
