Tik klausimas, ar pati Rusija laukia tokių gyventojų, mat rusišką pensiją gaunantys, bet Latvijoje gyvenantys senjorai nustojo gauti pinigus iš Kremliaus ir jau prašo pagalbos latvių.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Prieš porą metų Latvijos valdžia rado savyje ryžto ir paskelbė ultimatumą – arba šalyje gyvenantys rusai išmoksta latviškai, arba keliauja į mylimą Rusiją. Tuomet dalis rusakalbių liejo ašaras, tačiau visas deportacijos procesas užsitęsė.
Iki šiol deportuoti buvo tik 9 žmonės, kiti puolė mokytis latviškai ir laikyti egzaminą. Vis tik beveik tūkstantis rusų nusprendė nedaryti nieko, todėl jiems išsiųsti laiškai, kad per keletą mėnesių išvyktų iš Latvijos.
Kremlius nustojo mokėti pensijas
Tik klausimas, ar savų piliečių laukia pati Rusija. TV3 žinios jau skelbė, kad šiemet Kremlius nustojo mokėti pensijas Lietuvoje ir Latvijoje gyvenantiems rusams. Jei Lietuvoje tai palietė tik 12 žmonių, tai Latvijoje tokių beveik 10 tūkstančių. Bet nutrūkus rusiškoms pensijoms, dalis Latvijos rusų pradėjo skursti.
„Šiuo metu trūksta 7 milijonų eurų išmokėti Rusijos pensijas už šį pusmetį. Rusijos pusė šių metų balandį pervedė 21 tūkstantį eurų, kad sumokėtume 9 asmenims pensijas už pirmąjį ketvirtį, kas nėra suprantama. Bet tuo pačiu tai patvirtina, kad nėra jokių kliūčių pervesti pinigus“, – sakė Latvijos Valstybinio socialinio draudimo agentūros atstovė Iveta Daine.
Taip ir bliūkšta didysis Kremliaus mitas, kad rusai savų nepalieka. Realybė ir faktai rodo, kad yra priešingai. Pensijų negaunantys Latvijos rusai jau prašo Latvijos valdžios padėti išgyventi.
„124 Rusijos pensijų gavėjai kreipėsi dėl paramos ir, vadovaujantis įstatymais, jiems buvo suteiktas atitinkamai skurstančio ar mažas pajamas gaunančio asmens statusas. Garantuotų minimalių pajamų išmoka, būsto išmoka, kai kuriems ir sveikatos priežiūros išmoka“, – teigė Rygos savivaldybės atstovas Martins Vilemsons.
Žada mažinti pamokų kiekį
Latvija, taip pat ir Estija, nors ir turi dideles rusakalbių bendruomenes, šią kalbą bando vis labiau išgyvendinti. Abi šalys priėmė sprendimus atsisakyti ir rusakalbių mokyklų. Nors tokių idėjų kilo ir Lietuvoje, bet vadovaujant konservatoriams su Ingrida Šimonyte priešakyje, idėjos buvo nugesintos.
„Skyrėsi pozicijos. Be jokios abejonės, skyrėsi pozicijos. Dabar esu TS-LKD partijos pirmininkas ir valstybinės kalbos statusas tiek viešojoje erdvėje, tiek mūsų švietimo sistemoje turi būti stiprinamas ir turi būti ginamas“, – sakė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Šiandien diskutuoti apie tai tikrai, manau, kad negalime, nes Konstitucija labai aiškiai mums įpareigoja ir pasako – taip pat ir švietimo įstatymas – kad tautinių mažumų atstovams mes turime užtikrinti galimybes mokytis pagal jų, tautinių mažumų ugdymo programas“, – kitos nuomonės laikosi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Tiesa, ministerija žada dar labiau mažinti rusų, kaip pasirenkamosios kalbos pamokų kiekį. Nors ir patys moksleiviai jos mokytis nori vis mažiau.
„Kiek rinkosi anksčiau rusų kalbą, tarkime prieš 8 metus, tai buvo 80 procentų, dabar pasirinkimas yra apie 40 procentų. Aš tikrai suprantu, kad geopolitiniame kontekste tas klausimas yra labai aktualus ir labai daug mokinių nori rinktis jau ir kitas kalbas – ispanų kalbą, lenkų kalbą, kitas pasirenkamąsias“, – kalbėjo ministrė.
Kritikuoja buvusią valdžią
Nors Lietuvoje, ypatingai Vilniuje, kyla vis didesnis pasipiktinimas, kad gatvėse rusų kalbos jau kone daugiau nei sovietmečiu, Vyriausybė ir vėl pratęsė išimtį dirbantiems ukrainiečiams, kad jie galėtų dirbti nemokėdami lietuvių kalbos. Bet vis garsiau skamba nuomonė, kad ukrainiečiams išimčių jau gana – metas pramokti mūsų kalbos.
„Manau, kad metas laipsniškai prie to prieiti, pasižiūrėti tuos visus variantus, bet manau, kad jau reikia pradėti apie tai kalbėti. Nes taip, dalis jau išvyksta, tie, kurie išvyksta, matyt, jiems to reikalavimo kelt nereikėtų, bet tiems, kurie jau įsikūrę ilgiau, manau, kad jau reikia eiti į stipresnę integraciją. Valstybinė kalba yra integracijos esmė“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vis tik dabartinė Vyriausybė kritikuoja konservatorių valdžią. Sako, kad apie ukrainiečių integraciją tik kalbama, bet nepasirūpinta normalia ir efektyvia integracijos programa.
„Mes pratęsėme tą laikotarpį iki 2026 metų kovo 4 dienos – netaikyti valstybinės kalbos mokėjimo – bet tai nereiškia, kad mes nedirbsime tuo klausimu. Praeitos Vyriausybės nebuvo numatyta nei finansavimas, įgyvendinant šitą nuostatą, nebuvo kažkokių sisteminių reikalavimų sukurta A1, A2 testų laikymui“, – kalbėjo R. Popovienė.
Lietuvoje šiuo metu leidimus gyventi turi apie 200 tūkstančių žmonių iš trečiųjų, tai yra, ne Vakarų valstybių. Didžioji jų dalis – posovietinių šalių piliečiai.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
