Slovjansko srityje labai prastas internetas. Taip pat ir mobilusis ryšys: prisiskambinti į patikros postą būna iš esmės neįmonoma; išsiųsta SMS žinutė gali iki adresato keliauti paras... Pozicijose – informacinis badas. Pirmasis klausimas: kas dedasi pasaulyje?..
Pasaulis – tai ne užsienis, ne Prancūzija, ne Šri Lanka. Pasaulis – tai už posto ribų, 40 kilometrų už Slovjansko, kur patiekia šaltą alų ir galima užsisakyti šiltų salotų su kepenėlėmis. Kur jaukiai ūžia kondicionierius, yra dušas ir švari patalynė. Kur nešaudo. Mes išskleidžiame žemėlapį ant automobilio dangčio ir žiūrime į pasaulį iš antiteroristinės operacijos zonos vidaus. Iziume (miestas Donecko srityje) galima pailsėti, skaniai pavalgyti, pažiopsoti į įžymybes, surizikavusias atvykti „į frontą“. Charkove jau niekas neprimena karo, nebent vietos „separatistai“, išdrąsėję, kol mūsų nėra. Kijeve viskas puiku: prabangūs automobiliai ir restoranai, daugiamilijoniniai kyšiai ir duoklės; ir itin narsūs „Maidano kariai“... Visa tai laikina, kaip ir rusų tankai Slovjanske, – kol mes iki jų nenusigavome.
Mes čia tam, kad pasaulis pasidarytų didesnis ir švaresnis. Užimsim Semionovką (šiandien Ukrainos kariuomenė paskelbė netrukus užimsianti šią gyvenvietę, – red. past.) ir užblokuosim Slovjanską. Eisime į Snežnają; suskaldysime Luhansko ir Donecko separatistus; iš šiaurės ir pietų pražygiuosime palei sieną, užkirsdami kelią ginklų tiekimui ir smogikų judėjimui iš Rusijos. Ir valysim miestą po miesto, kaimą po kaimo, kaip chirurgas iš užkrėstos žaizdos valo svetimkūnius. Ir bus Slovjanske šaltas alus, ir karštos salotos su kepenėlėm...
