Anot jo, Vakarai tiesiog netikėjo, kad V. Putinas gali žengti tokį žingsnį kaip visapusiškas įsiveržimas.
„Europa nesugebėjo įžvelgti, kad Putinas gali priversti savo šalį žengti tokį dramatišką žingsnį kaip visapusiškas įsiveržimas 2022 metais. Atgrasymas buvo nepakankamas – Rusija, pradėdama šį karą, nebijojo, kad susidurs su tokiu pasipriešinimo lygiu, su kuriuo galiausiai susidūrė“, – pažymėjo jis.
Pirmieji signalai – dar 2008
S. Bieguno nuomone, pirmieji nerimą keliantys signalai prasidėjo dar 2008 m. – kai Rusija įsiveržė į Sakartvelą – o vėliau 2011–2012 m., kai V. Putinas atvirai griovė demokratiją ir pilietinę visuomenę šalies viduje. Anot diplomato, Vakarai tai matė, bet nereagavo tinkamai.
Taip pat S. Biegunas įžvelgia ir Ukrainos atsakomybę. Jo teigimu, per daugiau nei tris dešimtmečius nepriklausomybės šalis nesugebėjo sukurti visavertės teisinės valstybės su veikiančiomis institucijomis ir atvira rinka.
„Ironiška tai, kad Ukraina, tikriausiai, buvo toje vietoje, kai pagaliau pradėjo daryti realią pažangą šia kryptimi. Ir būtent tai, galiausiai, tapo impulsu visapusiškam įsiveržimui – Putinas ėmė jausti, kad Ukraina pagaliau išeina iš Maskvos orbitos ir patenka į Europos orbitą“, – paaiškino S. Biegunas.
Apibendrindamas jis aiškiai išdėstė akcentus: pagrindinis karo kaltininkas – Putinas ir tik jis. Tačiau Vakarų neveiklumas tam prisidėjo.
„Mes suteikėme Putinui laisvę veikti, ir jis tuo laisvai pasinaudojo“, – apibendrino buvęs diplomatas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
