Vakarų žvalgybos agentūros teigia, kad tokiu atveju, jei Iranas nuspręstų pasigaminti branduolinį ginklą, tai tokiam siekiui įgyvendinti prireiktų pusantrų metų.
Jai eilę metų JAV Centrinė žvalgybos agentūra, Didžiosios Britanijos žvalgyba MI6, Izraelios Mosadas, vokiečių ir prancūzų žvalgybininkai stengiasi išsiaiškinti Irano branduolinės programos mastus. Dažnai tokie siekiai atveda ir prie tarpusavio nesutarimų.
Teheranas aiškina, kad jo vykdoma branduolinė programa yra taiki, o Vakarų žvalgybininkai meluoja teigdami, kad šalies siekia pasigaminti branduolinę bombą. Dalis Tarptautinės atominės energetikos agentūros pareigūnų taip pat perspėja pernelyg neišpūsti Irano branduolinės programos grėsmės, kad nepasikartotų Irako atvejis, kai šalis buvo užpulta motyvuojant tuo, kad ji turi masinio naikinimo ginklų. Vėliau tokie ginklai rasti nebuvo.
Dabar Vakarų žvalgybininkai teigia, kad blogiausio atvejo scenarijus numato, jog Iranas branduolinę bombą galėtų pasigaminti per 18 mėnesių. Teigiama, kad 6 mėnesių prireiktų siekiant prisodrinti uraną iki ginklams gaminti tinkamo lygio, o dar metus užtruktų pačios bombos gamyba.
Laiko, per kurį Iranas greičiausiu įmanomu būdu galėtų pasigaminti bombą, nustatymas yra labai svarbus, nes jis yra vienas pagrindinių indikatorių, rodančių tarptautinei bendruomenei, kiek ilgai ši gali tęsti diplomatines derybas su Iranu.
Iranas kol kas atmetė visu tarptautinės bendruomenės siūlymus mainais už ekonomines ar politines nuolaidas sustabdyti urano sodrinimą.
