Būsimų kunigų skaičius Latvijoje nuolat mažėja, o šie trys jaunuoliai primena, kad bažnyčia yra pasaulinė ir tikėjimo kelias nesibaigia prie valstybių sienų.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Trys jauni vyrai iš Nigerijos, atsiliepdami į arkivyskupo kvietimą, pernai sausį atvyko į Latviją studijuoti kunigų seminarijoje. Juos pasitiko sniegas, šaltas oras ir, kaip jie patys sako, sudėtinga kalba bei tyla, kuri latviams yra įprasta, o jiems – netikėta.
„Latvių kalba nėra lengva. Ji turi savitą struktūrą ir sujungimus, bet mes mokėmės kiekvieną darbo dieną. Be to, gyvenome tarp seminaristų, kurie, panašu, nemokėjo anglų kalbos. Taigi, kito pasirinkimo nebuvo“, – teigė Latvijos aukštesniosios dvasinės seminarijos studentas Paskals Trinitas Mbanugohs.
„Buvo daug sniego. Buvo šalta. Tai buvo pirmas kartas, kai mačiau sniegą. Tai buvo šokas. <...> Mes esame iš karštos šalies, o maistas... Visiškai kitoks“, – pasakojo Latvijos aukštesniosios dvasinės seminarijos studentas Džūda Tadejs Nsofors.
Tarnaus Latvijoje
Jie studijuoja teologiją ir latvių kalbą ir ruošiasi tarnauti Latvijos parapijose, kur trūksta kunigų.
Užsienio seminaristų buvimas Latvijoje liudija tiek apie vietinių kunigų trūkumą, tiek apie Katalikų Bažnyčios globalią prigimtį. Šiuo metu seminarijoje studijuoja aštuoni studentai, iš kurių tik trys yra vietiniai.
„Kai aš įstojau į seminariją 1990-ųjų pabaigoje, mūsų buvo 45. Vėliau liko apie 20, o pastaraisiais metais – dar mažiau. Įstoja tik keli. Vienas. Du. Bet trys jau yra daug“, – tikino Latvijos aukštosios seminarijos dvasinis tėvas Toms Priedoliņš.
Skirtingai nei Latvijoje, kur norinčių tapti kunigais skaičius mažėja, Nigerijoje vyksta arši konkurencija dėl galimybės studijuoti. Ir nors vietinių ir užsienio studentų temperamentai skiriasi, juos vienija bendras kelias ir tikslas.
„Pirmas dalykas, kuris krinta į akis, yra jų temperamentas. Jie yra entuziastingesni, aktyvesni, garsesni. Jie nori daugiau bendrauti. Latviai yra santūresni. Kartais tai sunkiau priimti ir suprasti, bet tai yra gerai visiems“, – patikino Latvijos tarpdiocizinės aukštosios seminarijos dvasinis tėvas Toms Priedoliņš.
„Pastebėjau, kad latviai yra tylūs. Ši savybė yra svarbi. Dievas gyvena tyloje. Tokie yra latviai. Santūrūs. Medžiai, parkai. Tyla daugelyje vietų, tai mums, krikščionims, yra labai svarbu. Tai gera savybė“, – teigė Latvijos aukštesniosios dvasinės seminarijos studentas Stenlijs Meneke.
„Mes galime gyventi kartu ir mokytis vieni iš kitų. Mes mokome juos džiaugsmo ir svetingumo. Ne tai, kad čia nėra svetingumo, bet mes galime parodyti savo kultūrinį charakterį. Mes visą laiką juokiamės. Mes diskutuojame“, – teigė Latvijos aukštesniosios dvasinės seminarijos studentas Paskals Trinitas Mbanugohs.
Šių būsimų nigeriečių dvasininkų kelionė tik prasideda, bet ji yra labai atsakinga bei pagrįsta pašaukimu tarnauti žmonėms. Per Kalėdas kiekvienas iš jų buvo paskirtas į skirtingas Rygos bažnyčias. Vyrams tai ypatingas laikas – toli nuo namų, be įprastos saulės ir švenčių, bet arčiau tylos ir esmės.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
