Dėl imigrantų po dviejų kartų Didžioji Britanija taps tankiausiai gyvenama Europos šalimi ir aplenks didžiausią Europos Sąjungos narę Vokietiją.
Europos Komisijos skaičiavimais, Didžioji Britanija aplenks Vokietiją per 50 metų, kai jos gyventojų, kurių dabar yra 60,9 mln., bus 77 milijonai.
Toks padidėjimas 25 proc. vėl pakurstė raginimus vyriausybei pristabdyti imigracijos srautą, kuris didėja jau 11 metų, kai į valdžią atėjo leiboristai. Daugėjant gyventojų ir pagyvenusių žmonių, išlaikyti stiprią socialinę apsaugą ir viešąjį sektorių tampa vis sunkiau.
Pasak kai kurių politikų, Europos Komisijos analizė rodo, jog būtina atitinkama strategija gyventojų daugėjimui pristabdyti. Tam reikia ne tik kasmet riboti imigraciją, bet ir stabdyti šeimų byrėjimą, kuris tiesiogiai atsiliepia socialinei apsaugai, taip pat siekti, kad gyventojai tobulintų darbo įgūdžius.
Vyriausybė tikina kurianti tokią imigracijos sistemą, pagal kurią į šalį galėtų atvykti dirbti ir mokytis tik tie asmenys, kurių Didžiajai Britanijai tikrai reikia. Tai būtų lanksti sistema, leidžianti atsižvelgti į verslo ir apskritai visos šalies poreikius ir pakelti arba nuleisti kartelę, kai reikia.
Kas išlaikys pensininkus?
Kaip nurodė Europos Komisijos atstovė Amelia Torres, žmonių senėjimas drauge su klimato kaita yra didžiausi iššūkiai, kuriuos Europa turi atremti. Dabar vidutinis europiečio amžius - vos per 40 metų, 2060-aisiais bus 48 metai.
Naujausi skaičiavimai rodo, kad per 50 metų žmonių, vyresnių nei 80 metų, patrigubės nuo 22 mln. dabar iki 61 milijono. Tada vienam pensininkui teks 2 dirbantys žmonės. Dabar vieną pensininką išlaiko 4 dirbantieji.
Tačiau dar didesnis gyventojų augimas numatomas mažesnėse šalyse. Pasak Europos Komisijos, Kipre gyventojų padaugės 60 proc., Airijoje ir Liuksemburge - daugiau nei 50 procentų.
Prancūzijoje, kurioje gimstamumo rodiklis didžiausias Europoje, labai giriama šeimos politika ir parama dirbančioms moterims, gyventojų padaugės iki 72 mln., o Ispanijoje - nuo 45 mln. iki 52 milijonų.
Kai kurios šalys tirpsta
Visai priešinga tendencija Vokietijoje, didžiausioje Europos Sąjungos valstybėje. Ten gyventojų sumažės nuo 82 mln. iki maždaug 70 mln., nes šioje šalyje šeimos labai mažos. Vokietijoje mirčių skaičius viršija gimimų nuo 1972 metų, ir tas skirtumas nuolat didėja. Gyventojų mažėjimas jau daug metų yra svarbiausia tema Vokietijoje, tačiau politikai deramai nesuvokia, jog vyksta demografinė revoliucija.
Iš viso 14 iš 27 Europos Sąjungos šalių po 50 metų bus mažiau gyventojų nei dabar. Didžiausi pokyčiai laukia tų šalių, kurios tik neseniai įstojo į ES. Bulgarijos gyventojų sumažės 28 proc., Latvijos - 26 proc., Lietuvos - 24 proc., Rumunijos - 21 proc., Lenkijos - 18 procentų.
Per anksti jaudintis
ES statistikai prognozuoja, kad po 7 metų mirčių skaičius viršys gimimų, ir vienintelis gyventojų augimo šaltinis bus migracija, mat Europos rytinių ir pietinių pakraščių gyventojai traukia ieškoti geresnio gyvenimo į ES. Manoma, kad iki 2035 metų visos ES gyventojų skaičius pakils nuo 495 mln. iki 521 mln., bet tai bus aukščiausia viršūnė, kuri paskui pradės tirpti ir 2060 metais gyventojų bus sumažėję iki 506 milijonų.
Europos Komisija susirūpinusi, ar šalys narės pajėgs padengti išlaidas, susijusias su žmonių senėjimu, ar nebus sukrauta nepakeliama našta ateinančioms kartoms. Mat gyventojų daugėjimas ir senėjimas turi didelę įtaką infrastruktūrai ir viešajam sektoriui. Jau dabar, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, trūksta gyvenamųjų būstų, perkrautas transportas, gali pablogėti sveikatos apsauga.
Tačiau skeptikai sako, jog neverta jau dabar planuoti ir rengtis tam, kas nutiks po 50 ar 60 metų - variantų labai daug. Galų gale niekas nežino, kaip gali keistis migracijos srautai ir tendencijos.
