„Gazprom“ ieško galimybių ekspansijai į Europos Sąjungos elektros energijos sektorių, tačiau jam tenka pripažinti pralaimėjimą Lietuvoje – vienintelėje ES šalyje, kurioje „Gazprom“ turi šios srities aktyvą, praneša Rusijos žiniasklaida. Koncernas priėmė sprendimą parduoti Kauno termofikacinę elektrinę už centus. Kaip šaltinis „Gazprome“, direktorių taryba suderino 99,5 procentų Kauno termofikacinės elektrinės akcijų pardavimą. „Gazpromo“ nustatyta minimali 35 milijonų eurų kaina vos padengia istorinės išlaidas, neįskaičiuojant investuotų į modernizaciją pinigų.
Pralaimėjo karą
2003 metais rusų koncernas privatizacijos metu už Kauno elektrinę sumokėjo 33,6 milijonu eurų. Be to, „Gazprom“ įsipareigojo iki 2017 metų investuoti dar 116 milijonų eurų į elektrinės, pastatytos dar Brežnevo laikais, moderznizaciją. Per pirmus penkerius metus buvo išleista apie 15 milijonų eurų, o vėliau prasidėjo konfliktai su Lietuvos valdžia dėl dujų kainos. Po „Gazprom“ atsisakymo pardavinėti dujas pigiau Vilnius pradėjo koncerno išstūmimo iš Lietuvos energijos sektoriaus kampaniją. Buvo priimti atitinkami įstatymai, o ir pačioje elektrinėje atsirado problemų.
Lietuvos vyriausybė padarė viską, kad ne tik išvytų „Gazprom“ iš elektrinės savininkų, tačiau ir maksimaliai apsunkintų investicijų atgavimą. Elektrinės privatizacijos metu investoriai pasirašė 15 metų sutartį su valstybinė „Kauno Energijos“ kompanija. Naujieji savininkai pasižadėjo iki 2008 metų nedidinti šiluminės energijos kainos. Likusius dešimt metų kaina turėjo būti apskaičiuojama pagal specialią formulę. Vis dėlto valstybinė energetikos kainų kontrolės komisija įpareigojo Kauno elektrinę tiekti šilumą pagal maždaug dvigubai mažesnį tarifą.
Ginčai dėl šio klausimo tęsiasi Lietuvos teismuose, tačiau akivaizdu, kad „Gazpromui“ tai nieko gero nežada. Pavasarį Aukščiausiasis Lietuvos teismas patvirtino „Kauno Energijos“ teisę nubausti elektrinę 1,6 milijonų eurų bauda už neišpildytus investicinius įsipareigojimus 2009 metais. Rusų koncernas tuomet nusprendė pristabdyti įnašus tarifų ginčo su valstybiniais organais, kurie, anot „Gazpromo“ pažeidė privatizacinį susitarimą, metu.
Taip pat artėja ir 2016 metų sausio 1 dieną, kai Europos Sąjungoje įsigalios nauji techniniai elektrinių veiklos reglamentai. Jeigu Kauno elektrinė nebus skubiai modernizuota, ją paprasčiausiai uždarys. „Gazprom“ pasiūlė statyti naują elektrinę, kurios kaina siektų 300 milijonų eurų. Tačiau Lietuvos valdžia ir Kauno merija ignoruoja šį pasiūlymą, nagrinėdami alternatyvius projektus, tokius kaip elektrinė biokuro pagrindu.
„Gazprom“ senokai grasina Lietuvos valdžiai, kad pasitrauks iš projekto. Tačiau pagrindinis „Gazprom“ priešininkas, energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir Kauno administracijos atstovai ne kartą yra teigę, kad džiaugtųsi Kauno elektrinės savininkų pasikeitimu. Praeitais metais buvo pasakojama, kad vyksta derybos dėl elektrinės pardavimo suomių „Fortum“. Neoficialiais duomenimis, „Gazprom“ tikėjosi gauti 55-57 milijonus eurų, tai yra padengti pirkimo ir investicijų išlaidas, negalvojant apie prarastą naudą. Tačiau dėl kainos susitarta nebuvo. Todėl dabar „Gazprom“ yra pasiruošęs sumažinti kainą, atsižvelgdamas į laiko deficitą.
„Gazprom“ atstovai atsisakė komentuoti susidariusią situaciją.
Nori į Europą
„Gazprom“, ieškodamas galimybių elektros energijos verslo vystymui Europoje, pradėjo derybas su Europos kompanijomis šią vasarą. Mainais už prieigą prie sektoriaus rusų koncernas pasiūlė kainų už dujas mažinimą. Stambiausias Europos elektros energijos koncernas, vokiečių „E.ON“ atsisakė, tačiau „Gazprom“ pasirašė memorandumą dėl tarpusavio supratimo su kompanija „RWE“. Pagal jį, sukuriama bendra kompanija, dirbsianti su elektrinėmis Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Beniliukso valstybėse. Derybos turi būti užbaigtos iki metų pabaigos. Be to, „Gazprom“ derasi sų danų kompanija „DONG“ dėl kelių naujų elektrinių statybos.
