Tai kelia abejonių dėl dviejų Europos branduolinių valstybių vykdomos branduolinio atgrasymo politikos, teigiama Londone įsikūrusio Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI), vieno pirmaujančių gynybos ir saugumo analizės centrų, ataskaitoje.
Atgrasymo priemonės nuvertėjimas
Daugiasluoksnė daugiafunkcinė priešraketinės ir priešvandeninės gynybos sistema A-235 „Nudol“ bei zenitiniai raketų kompleksai S-500 „Prometėj“ gali neleisti prasiskverbti branduolinėms galvutėms, kurias paleidžia Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos povandeniniai laivai, rašo RUSI. Bet kokios abejonės dėl šių ginklų efektyvumo mažina jų, kaip atgrasymo priemonės, vertę.
Tai vyksta situacijoje, kai Europos šalys svarsto galimybę sukurti nuosavą branduolinį skydą dėl naujosios JAV administracijos sukeltų abejonių dėl JAV, kaip sąjungininkės, galinčios jas apsaugoti, patikimumo. Kol kas pagrindinė idėja, pradedama aptarinėti, yra Prancūzijos ir, galbūt, Didžiosios Britanijos „branduolinio skėčio“ išplėtimas Europos šalims.
Hipergarsinių technologijų poreikis ir branduolinio atgrasymo ateitis
Sprendimu dabartinėje situacijoje gali tapti hipergarsinių manevruojančių galvučių montavimas ant tolimojo nuotolio balistinių raketų. Jos geriau geba išvengti gynybos priemonių ir jas sunaikinti. Tai turėtų užtikrinti strateginių britų raketų „Trident“ ir prancūzų „M51“ prasiskverbimą pro Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemą – tokiu atveju, RUSI ekspertų nuomone, pakaktų naudoti nebranduolines galvutes.
„Momentinio nebranduolinio smūgio“ sistemos suteiks Europai galimybę suduoti smūgius konvencine ginkluote. Jų didelis greitis, nuotolis ir griaunamoji galia privers Rusiją dislokuoti aukštųjų technologijų apsaugos priemones kur kas platesnėse teritorijose:
„Daugelis taikinių, kuriems sunaikinti praeityje reikėjo naudoti branduolinį ginklą, dabar gali būti pasiekti naudojant įprastinę ginkluotę. Momentinio smūgio priemonės pavers tai realybe.“
Būtent todėl yra gyvybiškai svarbu aktyviai diegti hipergarsines technologijas, „net jei manoma, kad jos išliks brangios“, teigiama ataskaitoje.
JAV nuo 2018 metų išleido daugiau nei 12 mlrd. dolerių (apie 11,4 mlrd. eurų) hipergarsinės raketos „Dark Eagle“ kūrimui, bandymams ir dislokavimui, primena „Bloomberg“. Pirmosios baterijos kaina, JAV Audito rūmų duomenimis, siekia 2,7 mlrd. dolerių (apie 2,6 mlrd. eurų), įskaitant pačias raketas. Ji buvo dislokuota gruodžio mėnesį po daugybinių vėlavimų.
JAV atsilieka hipergarsinių ginklų gamyboje nuo Kinijos ir Rusijos, kuri jau naudoja smūgiams prieš Ukrainą raketą „Cirkon“ ir du kartus smogė balistine hipergarsine raketa „Orešnik“. Per antskrydį vasario 26-osios naktį buvo panaudoti du „Cirkonai“, tačiau jie buvo numušti, praneša Ukrainos žiniasklaida, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgomis.
Europos raketų gamintoja „ArianeGroup“ veda derybas su Vokietija ir Prancūzija dėl naujos balistinės raketos kūrimo, kuri būtų pajėgi pasiekti taikinius už kelių tūkstančių kilometrų naudojant hipergarsines galvutes. Bendrovės gynybos programų direktorius Vincentas Pery vasario mėnesį žurnalistams teigė:
„Kalbama apie ne mažesnį kaip 1000 kilometrų atstumą. Tačiau galime jį padidinti ir iki 2000 ar 3000 kilometrų.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dėl tu gyvūnų kyla grėsmė Europos egzistavimui.
