Europos vartotojus vis labiau domina natūraliai išaugintas maistas, nors griežtesni reikalavimai džiugina ne visus ūkininkus. Švedija yra pirmoji Europos šalis, kuri taikys naujus ekologijos standartus organiniams produktams.
Nuo 2012 metų sertifikatus gaus tik tie maisto produktai, kurių gamyba ir transportavimas bus visiškai organiški. Kaip mėgsta sakyti švedai - nuo dirvos iki lentynos.
Švedijos ūkininkai jau perspėti, kad turės atitikti daug griežtesnius reikalavimus, jei prie savo produkcijos norės priklijuoti natūralaus maisto etiketę. Jų produktai turės būti užauginti nenaudojant jokių chemikalų, laukai apdirbti tik ekologišku kuru varomais traktoriais ir sunaudojant kuo mažiau energijos. Ūkininkai turės nurodyti visos energijos, kurią jie sunaudos nuo 2015 metų, šaltinius ir pateikti jos taupymo planą.
Tokie švedų užmojai stebina jų kolegas olandus, kurie taip pat gamina labai daug žemės ūkio produktų. Olandija irgi planuoja išguiti iš savo žemės ūkio senos rūšies kurą, bet tik po 2020-ųjų. Švedijos ekologiškos produkcijos specialistai sutinka, kad organinis maistas nėra vaistas nuo visų ligų, reikia eiti toliau, nes klimato kaita - labai opi problema.
Dėl ekologiškos gamybos Švedijoje kyla daug diskusijų, ir ne visi ūkininkai džiaugiasi griežtesniais standartais. Tačiau Švedijos vartotojai vis garsiau reikalauja, kad ūkininkų veikla ir produktų transportavimas neterštų aplinkos.
Vadinamosios maisto mylios yra aktualiausias klausimas. Natūralių produktų šalininkai nori valgyti organinius obuolius iš Argentinos, o ne iš neorganinių Olandijos sodų. Savo ruožtu realistai mato, kad šiuo atveju jau beveik perlenkiama lazda. Anot jų, skraidinti organinį maistą iš tokios tolybės, kai tie patys produktai sėkmingai gali užaugti vietoje, tiesiog nepriimtina. Tačiau jie neatsižvelgia į socialinį tokio eksporto aspektą. Tai leidžia smulkiesiems besivystančių šalių ūkininkams pasiekti paklausias organinio maisto rinkas ir užsidirbti pinigų.
Į žaidimą įsitraukė ir maisto pramonės sunkiasvoriai. Pernai mėgindama apriboti maisto mylias organiniams produktams Didžiosios Britanijos draugija už natūralų maistą bei ūkininkavimą "Soil Association" paskelbė, kad lėktuvais atskraidintas importinis maistas nebebus vadinamas organiniu. Didelių prekybos tinklų, kurie gausiai prekiauja organiniais produktais, spaudžiama draugija šiemet grįžo prie savo sprendimo. Prekybos tinklai teigia, kad vietos produkcija, ypač išauginta po stiklu, gali išskirti daugiau CO2 nei produktai, augę atviruose laukuose atokiuose Žemės kampeliuose. Štai kodėl švedams labiau rūpi ne mylios, o kiek auginant produktus išsiskiria CO2.
Švedijos požiūris - pavyzdys visai Europai. Tačiau kodėl tada olandai pasirengę imtis tokių veiksmų net 8 metais vėliau? Už to gali slypėti ekonominiai interesai. Olandija pagamina daug organinių produktų, todėl net mažiausias sąnaudų padidėjimas ten labai juntamas. Švedijos startinės pozicijos kur kas geresnės, nes ši šalis turi daug žaliosios energijos: hidroelektrinių ir medienos. Olandai savo ekologiniams ūkiams gali naudoti tik gamtines dujas.
Tačiau svarbiausia net ne tai. Viską lemia Švedijos vartotojai, kurie yra gerokai reiklesni. Juos skatina ir Švedijos nacionalinė maisto administracija, kurios šūkiai skelbia: "Valgyk mažiau mėsos", "Pirk vietos produktą", "Geriau valgyk namie užaugintas uogas nei užjūrio bananus". Šie šūkiai reiškia ne ką kitą, kaip "valgyk tausodamas aplinką ir savo sveikatą", tačiau jie nelabai atitinka Europos Sąjungos skonį. Europos Komisija pabrėžia, kad tokios rekomendacijos prieštarauja laisvai prekių ir paslaugų vidaus rinkai.
