Daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių sutinka, kad korupcija jų šalyse yra tapusi pagrindine problema. Ši problema pirmiausiai iškyla dėl glaudžių verslo ir politikos santykių, rodo „Eurobarometer“ atlikta apklausa.
Vidutiniškai 78 proc. Europos Sąjungos gyventojų nurodė, kad korupcija yra pagrindinė jų šalių problema. Didžiausias skaičiuos užfiksuotas Bulgarijoje, kur korupciją kaip pagrindinę problemą įvardijo 97 proc. apklaustųjų, tuo tarpu mažiausiai dėl korupcijos pergyvena danai. Vos 22 proc. šios šalies piliečių įvardijo korupciją kaip pagrindinę problemą.
Didžiojoje daugumoje šalių nerimas dėl korupcijos išliko toks pat kaip ir 2007 metais. Tiesa, Suomijoje dėl korupcijos nerimaujančiųjų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 25 iki 51 proc.
Austrijoje šis skaičius nuo 47 proc. išaugo iki 61 proc. Maltoje korupciją kaip pagrindinę problemą įvardijo 95 proc. piliečių. Prieš porą metų tokių buvo 84 proc.
Liuksemburgas, Švedija ir Slovakija yra vienintelės valstybės, kuriuose nerimas dėl korupcijos sumažėjo.
Dauguma ES piliečių sutinka, kad korupcijos fenomenas paliečia visas viešąsias institucijas – pradedant vietine valdžia ir baigiant nacionalinėmis vyriausybėmis bei ES institucijomis. Aštuoni iš dešimties apklaustųjų sutinka, kad korupcija egzistuoja jų vietinėje, regioninėje ir nacionalinėje valdžioje. Daugiau nei 75 proc. europiečių mano, kad korupcija egzistuoja ir ES institucijose.
42 proc. apklaustųjų tiki, kad korupcijos problema visų pirma iškyla dėl pernelyg glaudžių verslo ir politikos santykių.
Trečdalis europiečių mano, kad vyriausybės ir politikai nededa pakankamai pastangų kautis su korupcija. Jie mano, kad bausmės už korupciją nėra pakankamos, o leidžiant valstybės pinigus, jų teigimu, trūksta skaidrumo.
Europiečiai korupciją įvardija kaip didžiausią problemą
Daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių sutinka, kad korupcija jų šalyse yra tapusi pagrindine problema. Ši problema pirmiausiai iškyla dėl glaudžių verslo ir politikos santykių, rodo „Eurobarometer“ atlikta apklausa.
Vidutiniškai 78 proc. Europos Sąjungos gyventojų nurodė, kad korupcija yra pagrindinė jų šalių problema. Didžiausias skaičiuos užfiksuotas Bulgarijoje, kur korupciją kaip pagrindinę problemą įvardijo 97 proc. apklaustųjų, tuo tarpu mažiausiai dėl korupcijos pergyvena danai. Vos 22 proc. šios šalies piliečių įvardijo korupciją kaip pagrindinę problemą.
Didžiojoje daugumoje šalių nerimas dėl korupcijos išliko toks pat kaip ir 2007 metais. Tiesa, Suomijoje dėl korupcijos nerimaujančiųjų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 25 iki 51 proc.
Austrijoje šis skaičius nuo 47 proc. išaugo iki 61 proc. Maltoje korupciją kaip pagrindinę problemą įvardijo 95 proc. piliečių. Prieš porą metų tokių buvo 84 proc.
Liuksemburgas, Švedija ir Slovakija yra vienintelės valstybės, kuriuose nerimas dėl korupcijos sumažėjo.
Dauguma ES piliečių sutinka, kad korupcijos fenomenas paliečia visas viešąsias institucijas – pradedant vietine valdžia ir baigiant nacionalinėmis vyriausybėmis bei ES institucijomis. Aštuoni iš dešimties apklaustųjų sutinka, kad korupcija egzistuoja jų vietinėje, regioninėje ir nacionalinėje valdžioje. Daugiau nei 75 proc. europiečių mano, kad korupcija egzistuoja ir ES institucijose.
42 proc. apklaustųjų tiki, kad korupcijos problema visų pirma iškyla dėl pernelyg glaudžių verslo ir politikos santykių.
Trečdalis europiečių mano, kad vyriausybės ir politikai nededa pakankamai pastangų kautis su korupcija. Jie mano, kad bausmės už korupciją nėra pakankamos, o leidžiant valstybės pinigus, jų teigimu, trūksta skaidrumo.
