Europos vyriausybės vis labiau suvokia, kad netrukus gali tekti paskirti asmenį, kuris tiesioginėse derybose dėl taikos susitarimo Ukrainos klausimu susitiktų su V. Putinu.
„Prezidentas Putinas nepripažįsta Europos Sąjungos kaip autoriteto“, – antradienį sakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.
„Jis nenori kalbėtis su Ursula von der Leyen, nekalba su Kaja Kallas. Jis nustojo bendrauti su kitais Europos lyderiais, įskaitant Emmanuelį Macroną“, – pridūrė jis.
Europa ieško, kas galėtų kalbėtis su Putinu
Anot jo, ES turėtų „paskirti asmenį ar asmenų grupę, kurie kalbėtų Europos vardu. Tai nebūtinai turi būti ES ar NATO atstovai, bet tiesiog lyderiai, kuriems kiti suteiktų įgaliojimus derėtis.“
Dėl D. Trumpo pozicijos pastaruoju metu Europai kyla nerimas. Jis palaiko tiesioginius ryšius su Rusija, kontaktuoja su V. Putinu apeidamas europiečius.
Tai vėl įžiebė diskusijas Briuselyje ir už jo ribų dėl to, ar Europai reikia turėti savo tiesioginį ryšį su Kremliumi, siekiant apsaugoti regiono interesus ir sustiprinti Ukrainos gebėjimą pasipriešinti nelygiaverčiam susitarimui.
„Nors tai ir sunku pripažinti, manau, kad turėti kokį nors ryšio kanalą su Putinu būtų geras dalykas“, – sako Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto garbės narys Deividas Lidingtonas.
„Nesu optimistiškas, kad trumpuoju laikotarpiu tai duotų kokių nors reikšmingų rezultatų, tačiau turėti kanalą, kurį būtų galima panaudoti, kai tik atsiras proga, nėra blogas dalykas“, – priduria jis.
Diplomatai ir pareigūnai nesutaria, kas būtų tinkamiausias asmuo atstovauti Europai.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tiesiogiai derėjosi su D. Trumpu prekybos klausimais, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa anksčiau per savo biurą užmezgė ryšius su Kremliumi. ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas yra dar viena potenciali veikėja, atstovaujanti bendriems Europos interesams.
Tačiau, kaip mano vienos Europos Sąjungos šalies diplomatas, Briuselio „burbulas“ turi pripažinti, kad susitarimas su Putinu ir D. Trumpu nebus diktuojamas pagal ES protokolus.
„Negalime pasirodyti su dviem ar trimis žmonėmis, kurie visi kalbėtų ES vardu“, – sako jis.
„Sprendimas, kas galiausiai atstovaus ES, bus grindžiamas tuo, kas duos didžiausią naudą, o ne asmeninėmis galios kovomis ar narciziškais pomėgiais“, – priduria šaltinis.
Vienas vardas, kuris sulaukia vis daugiau dėmesio, yra Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas. Jo naudai kalba du pagrindiniai veiksniai: jis, ko gero, turi geriausius santykius su D. Trumpu iš visų ES lyderių, o Suomija turi ilgametę patirtį bendraujant su Rusija – šias dvi šalis skiria 1 300 kilometrų siena, be to, praeityje jos kariaudavo.
„Stubbas kelia susidomėjimą dėl Suomijos žinių apie Rusiją ir tradicinio dialogo su ja“, – sako diplomatas.
„Jie geriau nei bet kas iš mūsų pusės žino, ko reikia, kad tokioje situacijoje jaustumėtės saugūs“, – priduria jis.
Kitas ES diplomatas pažymėjo, kad A. Stubbas yra „vienintelis asmuo, kuris iki šiol pasisiūlė“ parodyti aukšto lygio politinį lyderystę ir galėtų būti Europos pasiuntinys būsimame taikos viršūnių susitikime.
Antradienį A. Stubbas kartu su Volodymyru Zelenskiu ir Steve‘u Witkoffu lankėsi Norvegijoje derybose prieš JAV pasiuntinio vizitą į Rusiją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
