Net 5 Europos Sąjungos valstybės pateko į mažiausiai religingų pasaulio valstybių dešimtuką. Estija savo ruožtu tapo mažiausiai religingų valstybių sąrašo lydere. Šioje šalyje vos 14 proc. žmonių teigiamai atsakė į klausimą, ar religija yra svarbi kasdienio jų gyvenimo dalis. Apklausą rengė kompanija „Gallup“.
Iš karto po Estijos žengė Šiaurės valstybės Švedija ir Danija, kur atitinkamai tik 17 ir 18 proc. apklaustųjų pripažino religijos svarbą kasdieniame gyvenime. Penktąją vietą sąraše užėmė Čekija (21 proc.), o Prancūzija liko devinta (25 proc.). Į dešimtuką pateko ir dar viena Europos šalis – ES nepriklausanti Norvegija, kur religiją reikšminga kasdienio savo gyvenimo dalimi pripažino vos 20 proc. apklaustųjų.
Į valstybių, kuriose dauguma gyventojų nelaiko religijos svarbia kasdienio savo gyvenimo dalimi, sąrašą dar pateko ir Didžioji Britanija, Suomija, Olandija, Lietuva, Latvija ir Bulgarija. Religingiausiomis ES šalimis pripažintos Italija, Portugalija, Lenkija, Rumunija ir Graikija.
Tačiau nė viena ES šalis nepateko į religingiausių pasaulio valstybių dešimtuką, kuriame pirmauja Egiptas. Šioje šalyje religijos svarbą savo gyvenime pripažino visi be išimties apklausos dalyviai. Bangladeše ir Šri Lankoje religijos svarbą pripažino 99 proc. respondentų. Į dešimtuką taip pat pateko Kongas, Malavis, Senegalas, Indonezija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
„Gallup“ analitikai Steve'as Crabtree ir Brettas Pehlamas teigia, kad apklausos rezultatus gali paaiškinti faktas, jog tam tikros šalies gyventojų religingumo lygis yra stipriai susijęs su toje valstybėje esančiu pragyvenimo lygiu.
Išsivysčiusiame pasaulyje religijos svarbą pripažįsta vos 38 proc. apklaustųjų, o 8 iš 11 religingiausių valstybių, kuriose religijos svarbą kasdieniame gyvenime pripažįsta mažiausiai 98 proc. apklaustųjų, yra vargingos Afrikos ir Azijos šalys.
Religingiausia „turtingojo pasaulio“ šalimi pripažinta JAV, kur religijos svarbą savo kasdieniame gyvenime pripažino du trečdaliai apklaustųjų.
Apklausa buvo vykdoma 143 valstybėse.
