Europos Sąjungos institucijos nerimauja dėl Rumunijos siekio išdalinti šalies pilietybę beveik 1 mln. Moldovos gyventojų. Toks Bukarešto žingsnis galėtų itin pakenkti Rumunijos statusui sąjungoje.
Jei Bukareštas vis dėlto žengs šį žingsnį, o Moldova į tai atsakys uždrausdama dvigubą pilietybę, tai reikš, kad Rumunija iš esmės aneksuos apie ketvirtį kaimyninės valstybės gyventojų. ES baiminasi, kad toks scenarijus gali itin pakenkti regioniniam stabilumui.
Kai kurie „EU Observer“ apklausti ES pareigūnai teigia manantys, kad tokios Rumunijos valdžios kalbos tėra rinkiminis triukas prieš prezidento rinkimus ir iš esmės šis planas niekada nebus įgyvendintas.
Bukareštas siekia išplėsti pilietybės įgyjimo įstatymą taip, kad Rumunijos pilietybę gautų ne tik moldavai, kurių seneliai buvo rumunai, tačiau ir tie Moldovos piliečiai, kurių proseneliai buvo rumunai. Be to, kandidatams bus panaikintas ir iki šiol privalomas rumunų kalbos testas.
Remiantis ES teise, Rumunija gali suteikti savo pilietybę bet kam. Per metus ES valstybės kartu natūralizuoja daugiau kaip 730 tūkst. žmonių. 2006 metais Didžioji Britanija ir Prancūzija suteikė pilietybę 150 tūkst. asmenų, o Vokietija – 125 tūkst. Tačiau Rumunijos planuojamas žingsnis neturi jokių precedentų.
