Karolis Kaupinis, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba
Dabartines Jungtines Amerikos Valstijas sukūrė emigrantai iš Europos. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, stotis ant kojų savo mamai jau padėjo ją praaugusi dukra. Taip kartu augdamos – Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos – virto dviem galingiausiais politiniais blokais pasaulyje. Tai didžiausios pasaulio ekonominės ir karinės galios.
Tačiau nors Europos Sąjunga kartais ir pasvajoja apie panašų į Jungtinių Valstijų politinį modelį, Europos Sąjunga nėra valstybė. Amerikos federaciją sudaro 50 valstijų, naujoms atsirasti nėra iš kur, o kas yra pagrindiniai Amerikos egzistavimo pamatai, ten mokomas kiekvienas pradinukas.
Koks galutinis Europos Sąjungos integracijos tikslas, pripažįsta nežinantis ir Europos Sąjungos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Joao Vale de Almeida. Interviu su juo Vašingtone parengė LRT televizijos naujienų tarnybos žurnalistas Jevgenijus Bardauskas.
Pirmiausia norėčiau sužinoti, kaip klostosi Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų dvišaliai santykiai. Pastaruoju metu buvo kalbama apie tai, jog JAV interesai krypsta į Aziją, o ypač į Ramiojo vandenyno regioną. Kaip tai paveiks ES ir JAV santykius?
Transatlantiniai santykiai yra esminiai ir Amerikai, ir Europai. Mes – geriausi draugai, geriausi sąjungininkai, geriausi klientai ir pirkėjai. Vašingtone jaučiamas didžiulis pasiryžimas šiuos santykius plėsti ir toliau, tad šių metų pradžioje, antrosios Baracko Obamos kadencijos pradžioje, esu nusiteikęs labai optimistiškai.
Ar manote, kad Jungtinės Valstijos Europos Sąjungą laiko daugiau konkurente ar partnere, tiek ekonomiškai, tiek politiškai?
Pasaulio ekonomikoje mes, be abejonės, konkurentai. Ir tai gerai. Gerai verslui ir darbams. Bet mes esame svarbiausi partneriai užsienio, saugumo politikoje, ekonomikos ir prekybos reikaluose. O svarbiausia, kad bendradarbiaujame spręsdami pasaulinius iššūkius. Mes išpažįstame panašias vertybes, turime bendrų interesų. Tad abiejose Atlanto pusėse jaučiu naują norą bendradarbiauti, ir tai mane labai džiugina.
Ar nemanote, kad deryboms dėl laisvos prekybos sutarties tarp JAV ir ES pakenkti gali didžiulės konkuruojančios kompanijos?
Nemanau. Tokias problemas, kaip jūsų paminėta, reikia spręsti tam tinkamose vietose, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijoje. Tačiau palyginus su tuo, ką galime padaryti kartu, tai yra mažareikšmės problemos.
Kalbame apie du svarbiausius pasaulio ekonominius blokus, kurie jau energingai bendradarbiauja. Bet galime padaryti daugiau ir geriau. Jei panaikinsime muitus ir kitas kliūtis, sukursime daugiau investicijų, augimo ir darbų europiečiams ir amerikiečiams.
Kokią įtaką laisvos prekybos sutartis turėtų pasauliniu mastu?
Laisvos prekybos sutartis leistų suprasti pasauliui, kad du didžiausi ekonominiai blokai yra pasiryžę laisvai prekiauti, įsipareigoję teisės valdžiai, paklūsta intelektinės nuosavybės teisių viršenybei ir laikosi socialinių ir aplinkosaugos standartų. Tai diktuotų madą kitiems pasaulinės prekybos žaidėjams.
Ar yra nuspręsta, kada sutartis galėtų būti pasirašyta?
Derybas tikimės pradėti vasaros pradžioje. Prieš tai Jungtinės Valstijos ir ES turi įvykdyti pasirengimo procedūras. Ir vos tik derybos prasidės, yra aiški politinė valia jas baigti taip greitai, kaip tik įmanoma, nes mūsų ekonomikoms reikia postūmio atsigauti, o tai yra galbūt pigiausias būdas jį sukurti.
Ko integracijos požiūriu Europos Sąjunga galėtų pasimokyti iš Jungtinių Valstijų? Ar Europos Sąjunga vieną dieną galėtų tapti tokia pačia valstybe?
Na, žinote, mūsų projektas – niekada nesusidaranti sąjunga. Žengiame tolimesnės integracijos link. Nežinau, koks bus galutinis eskizas, bet, kaip parodė mūsų veiksmai per pastarąją krizę, viskas, ką darome, reiškia „daugiau Europos“, o ne „mažiau Europos“.
Ar apie Europos Sąjungos ateitį kalbėjote su Jungtinių Valstijų administracija ir Kongresu?
Jaučiamas didžiulis susidomėjimas vientisa ir stipria Europa. Finansinė krizė rodo, kad esame smarkiai susiję ir priklausome vienas nuo kito. Kaip sakoma čia – visame tame esame kartu. Procesai Europoje turi įtakos čia, ir atvirkščiai. Būtent dėl to norime stiprinti ekonominę ir politinę partnerystę. Tai labai svarbu visoms Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.
Nuo liepos 1-osios Europos Sąjungai pirmininkaus Lietuva. Tai pirmas kartas istorijoje, kai pirmininkavimo imasi postsovietinė valstybė. Ar įsivaizdavote, kad vieną dieną tai gali nutikti?
Numanau, kad Lietuvai – tai labai įdomi perspektyva. Pamenu, kai panašią patirtį išgyveno mano paties šalis Portugalija. Tiesa, viskas vyko galiojant kitai Europos Sąjungos sutarčiai, tačiau tai buvo jaudinantis laikas visai mūsų šaliai. Tad linkiu Lietuvai viso ko geriausio. Čia puikiai kartu dirbame su Lietuvos ambasadoriumi ir kartu stengsimės, kad Lietuvos pirmininkavimas būtų sėkmės istorija visai Europai ir Lietuvai.
Žinau daugelį jūsų Vyriausybės narių, puikiai pažįstu jūsų Prezidentę – linkėjimai jai iš Vašingtono. Visi jie yra įsipareigoję bendriems Europos reikalams. Linkiu Lietuvai sėkmės.
