Per vienus didžiausių pasaulyje demokratinių rinkimų pagrindinės centro dešinės ir centro kairės partijos prarado bendrą daugumą EP, susidūrusios su euroskeptikų ir nacionalistų mestu iššūkiu.
Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono centristų judėjimą ir taip sudavė smūgį jo siekiui gilinti Europos integraciją.
Iš Europos Sąjungos išstoti ketinančioje Jungtinėje Karalystėje Nigelo Farage'o „Brexit“ partija sutriuškino konkurentus ir išsiųs daug britų euroskeptikų į EP, kurį po kelių mėnesių šaliai veikiausiai teks palikti.
Italijoje Matteo Salvini vadovaujama kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ pasiekė panašių rezultatų; jos atstovai sustiprins populistų gretas Europos Parlamente.
Vis dėlto dešiniesiems ne taip gerai sekėsi Vokietijoje, kur ultradešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko kiek daugiau nei 10 proc. balsų. Neblogai rinkimuose pasirodė vokiečių „žalieji“ – tai atspindi visoje ES pastebimą „žaliąją bangą“.
„Susiduriame su besitraukiančiu centru“, – sakė vokiečių konservatorius Manfredas Weberis, EP pagrindinio centro dešiniojo bloko, Europos liaudies partijos (EPP), kandidatas pakeisti Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį.
„Didelė pergalė“
Visoje ES rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 51 proc. – didžiausias per 20 metų. Tai reiškia, kad per 200 mln. piliečių 28 Bendrijos narėse atėjo atiduoti savo balso rinkimuose, vadintuose kova tarp populistų ir proeuropietiškų jėgų.
Naujausios EP parengtos prognozės rodo, kad EPP turės daugiausia atstovų parlamente – 179. Vis dėlto jų smarkiai sumažėjo nuo praeitų rinkimų 2014 metais, kai blokas iškovojo 216 vietų.
Centro kairiajai Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai (S&D) EP žadama 150 mandatų. Dabartinės sudėties parlamente frakcija turėjo 185 savo atstovus.
Tai reiškia, jog dvi pagrindinės EP frakcijos neteko daugumos ir turės kreiptis pagalbos į liberalus, kad neprileistų kraštutinių dešiniųjų prie sprendimų priėmimo.
Liberalų blokas ALDE, kuriam priklauso ir E. Macrono judėjimas, turėtų gauti 107 vietas EP, o iki šiol jis turėjo 69 atstovus parlamente. Tuo metu Žaliųjų frakcijai turėtų atitekti 70 vietų – 18 daugiau nei dabartinės sudėties EP.
Įvairios populistinės, euroskeptiškos ir dešiniojo sparno partijos laimėjo per 150 mandatų, tačiau jokios nuoseklios koalicijos jos neformuoja.
„Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), kuriai daugiausia priklauso M. Le Pen „Nacionalinio sambūrio“ ir M. Salvini „Lygos“ europarlamentarai, EP turės 21 atstovu daugiau nei iki šiol – 58.
M. Salvini socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka, kurioje jis laiko popieriaus lapą su užrašu „Geriausia partija Italijoje“. Fone esančioje lentynoje matoma kepuraitė su užrašu „Make America Great Again“ („Padaryk Ameriką vėl didžią“) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotrauka.
Frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ (EFDD), kuriai priklauso N. Farage'o „Brexit“ partija, naujos sudėties EP turės 56 vietas. Iki šiol frakcija parlamente turėjo 42 atstovus.
„Regis, „Brexit“ partija pasieks didelę pergalę“, – sakė N. Farage'as po rinkimų.
Ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje vykę EP rinkimai atrodė šiek šiek siurrealūs, nes šalis beveik prieš trejus metus nubalsavo išstoti iš Europos Sąjungos, o penktadienį šalies premjerė Theresa May paskelbė, kad atsistatydins iš savo posto.
„Išsaugoti ES“
Iki šiol į kiekvienus EP rinkimus nuo 1979-ųjų ateidavo vis mažiau rinkėjų, tačiau šiemet jų aktyvumas buvo didelis; veikiausiai kova tarp populistų ir proeuropietiškų jėgų mobilizavo abiejų stovyklų šalininkus.
Belgijoje „Flamandų interesas“ („Vlaams Belang“) surinko trigubai daugiau balsų nei per ankstesnius rinkimus.
Tuo metu Suomijoje kraštutinių dešiniųjų Suomių partija irgi gavo daugiau balsų nei 2014 metais ir išsaugos savo dvi vietas Europos Parlamente. Švedijos demokratai taip pat sulaukė daugiau rinkėjų palaikymo – už juos balsavo 16,9 proc. rinkėjų, o per praėjusius rinkimus į EP ši partija buvo surinkusi 9,67 proc. balsų.
Tuo metu Nyderlandų antiislamiška Laisvės partija (PVV), vadovaujama Geerto Wilderso, veikiausiai nebeturės savo atstovų EP. Visgi rinkimuose neblogai pasirodė dešinysis Demokratijos forumas, vadovaujamas skeptiškai kovą su klimato pokyčiais vertinančio populisto Thierry Baudet.
Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko nuomone, jo gimtojoje Lenkijoje rinkėjai nepasiduos „radikaliems politiniams judėjimams“, tačiau pripažino, kad svarbiausia yra „išsaugoti ES kaip projektą“.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas tapo centristų ir liberalų partijų simboliniu veidu, o M. Le Pen priėmė 41-erių lyderio iššūkį.
„Išvadas daryti gali tik prezidentas, kuris per šį balsavimą išbandė savo prezidentinį pasitikėjimą, paversdamas jį referendumu dėl savo politikos ir net savo asmenybės“, – pareiškė M. Le Pen.
Vis dėlto vienas E. Macrono patarėjas sakė, kad rezultatai yra „garbingi“; po balsavimo atlikta rinkėjų apklausa žada prezidento centristų aljansui 22,5–23 proc. balsų, o jį aplenkusiam „Nacionaliniam sambūriui“ – apie 24 proc. balsų.
Dar viena nacionalistinė partija, vengrų premjero Viktoro Orbano „Fidesz“, sulaukė 56 proc. rinkėjų paramos, rodo sekmadienį atlikta apklausa.
Tradicinės partijos konkuruoja dėl įtakos renkant naujus ES institucijų vadovus, įskaitant D. Tusko ir J.-C. Junckerio įpėdinius.
ES lyderiai antradienį dalyvaus viršūnių susitikime, per kurį spręs, kaip pasirinkti kandidatus. EPP siūlo į EK vadovus M. Weberį, tačiau E. Macronas ir keletas kitų lyderių norėtų žinomesnio kandidato.
