Rusija kasmet rengia didelio masto karines pratybas vienoje iš keturių karinių apygardų. Šiais metais, kaip ir 2013, ar 2009 metais, teko eilė „Zapad“. Tačiau po 2013-ųjų pasaulyje daug ko nutiko, todėl šįkart Vakarų žvilgsniai į Rusiją yra daug įtaresni, nei ankstesniais metais. Rusija per tą laikotarpį aneksavo Krymo pusiasalį ir įžiebė karą Ukrainos rytuose.
Kai kurie ekspertai mano, kad Rusijos karinė galia yra auginama tam, kad būtų galima pulti kaimynines šalis arba bent jau destabilizuoti jas. NATO į šią grėsmę sureagavo rimtai ir ėmėsi anksčiau neįsivaizduojamų saugumo priemonių – be didelių karinių pratybų į Baltijos šalis ir Lenkiją bus dislokuota 4 tarptautiniai batalionai.
Nėra politinės krizės
Rusija anksčiau jau pasinaudojo pratybomis, kad užmaskuotų savo pasiruošimą karinėms operacijoms: 2008-ųjų karas Gruzijoje ir Krymo aneksija 2014-aisiais – du tokie pavyzdžiui.
Rusijos ekspertas iš „Chatham House“ Keiras Gilesas pažymi, kad abu incidentai buvo tiesiogiai sekė po politinių krizių, kurių šiuo atveju nėra.
„Nuo to momento vyko daugybė kitų didžiulių Rusijos pratybų, kurių niekas nesiejo su jokiais įsiveržimais“, – aiškino jis BBC.
Oscaras Jonssonas, Londono karališkojo koledžo mokslininkas, specialistas Rusijos klausimais, taip pat nemano, kad „Zapad“ gali virsti į karą. „Jeigu jūs norite ką nors daryti, tai pratybos – gera priedanga, tačiau aš nemanau, kad taip nutiks, nes išloštų (jie) ne taip ir daug“, – pažymėjo jis leidiniui „Aftonbladet“.
Peteris Mattssonas, švedų gynybos ir Rusijos karybos ekspertas leidiniui taip pat aiškino, kad „rizika nėra pernelyg didelė“.
„Nerimas visada yra, kuomet kariniai daliniai yra kelyje, juk tuo metu pasirengimas karinei operacijai sutrumpėja. Todėl visada egzistuoja rizika, tačiau aš nemanau, kad ji tokia jau didelė. Nesu įsitikinęs, kad jie yra tokie stiprūs, kaip patys kalba“, – pareiškė švedų ekspertas.
„Agresija iš Vakarų“
Karinės pratybos „Zapad-2017“ vyksta Baltarusijoje ir keliose Rusijos vietovėse, įskaitant rusų anklavą Kaliningrade, jose dalyvauja tiek rusų, tiek ir baltarusių kariuomenės.
Baltarusijos generalinio štabo vadas Olegas Belokonevas pasakojo, kad šių pratybų tikslas yra „puolimo iš Vakarų atrėmimas“. Fiktyvių šalių koalicija tariamai užpuola ir bando destabilizuoti Baltarusiją (pavaizduotame žemėlapyje tos fiktyvios šalys pavaizduotos kaip Lenkija, Lietuva ir Latvija).
Oficialiai teigiama, kad Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės išbandys karinę strategiją, kaip apsiginti ir „kontratakuoti“. Kai kurių ekspertų teigimu, būtent puolamoji treniruočių dalis ir bus šių pratybų tikrasis tikslas.
Apie „Zapad 2017“ žinoma itin mažai. Planai yra itin įslaptinti. Tai, aišku, netrukdo Vakarų specialistams numatyti galimus pratybų mastus.
Dažnai yra teigiama, remiantis praėjusių pratybų žvalgybos duomenimis, kad ir šių metų pratybose gali dalyvauti ne deklaruojami 13 tūkst., o daugiau nei 100 tūkst. karių.
Ukrainos nacionalinio saugumo taryba tikina, kad „Zapad“ dalyvaus 230-240 tūkst. karių.
Oscaro Jonssono teigimu, tokiais atvejais yra skaičiau padidinimo tendencijų. „230 tūkst. liudija apie tai, kokio dydžio gali būti teorinė grėsmė, o taip pat kaip būdas pritraukti dėmesio šioms pratyboms“, – pasakojo leidiniui jis.
Ekspertas mano, kad „Zapad“ nebus tokio dydžio, koks yra dažnai skelbiamas. „Kas liečia aktyvių dalyvių skaičių kariniuose veiksmuose, tai geriausias vertinimas, su kuriuo esu susidūręs, – tai 70 tūkst. žmonių. Tačiau net ir tai – neįtikėtinai didelis skaičius, jeigu jis iš tiesų bus teisingas“.
Viskas priklauso dar ir nuo to, kas yra skaičiuojama vertinant: „Zapad“ įtraukia paralelinius pilietinę gynybą, totalinę gynybą ir mobilizaciją.
„Jeigu skaičiuotume rezervininkus, kurie gavo nurodymus susirinkti į dalinius ir parengti tam tikrą ginkluotę, tačiau daugiau nieko ypatingo neveikia, tai galima pretenduoti į labai didelius skaičius“, – teigia O. Jonssonas.
Kodėl nurodomas oficialus skaičius yra 13 tūkst.?
Pasak P. Mattsono, yra skirtumas tarp to, ar dalyvauja viso karinio dalinio atstovai, ar visi šių junginių kariai iš tiesų įskaičiuojami.
„Prieš „Vostok“ pratybas buvo kalbama apie 150 tūkst. žmonių, tačiau vėliau kai pradėjo skaičiuoti karines mašinas, lėktuvus ir laivus, jų skaičius pasirodė gana ribotas. Tuomet tapo aišku, kad pas juos buvo karkasinis organizavimas, tai yra junginiai buvo tik įsivaizduojami“, – pasakojo jis.
Rusija skelbia, kad „Zapad“ dalyvaus 12,7 tūkst. karių, tačiau mokymai, tikėtina, bus didesnio masto. Šį skaičių, akivaizdu, įvardijo, nes manevrams viršijant 13 tūkst. karių, pagal Vienos konvenciją, privalu iš anksto perspėti ir kviesti užsienio stebėtojus, ko Rusija nesiteikė daryti.
„Nėra skirtumo – gynybinis ar puolimo“
Debatų apie Rusijos ir Baltarusijos treniruotes „Zapad“ metu dažnai akcentuojama, kad tai yra puolamojo principo pratybos. „Gynybinio ar puolamojo pobūdžio tai manevrai – iš esmės tai nėra svarbu. Jeigu jūs saugotumėte Švediją, geriausia, ką galėtumėte padaryti, – tai smogti raketomis Rusijos karinėms oro bazėms. Jeigu Rusija ginsis, tai geriausias sprendimas būtų apšaudyti bazes Lenkijoje, Vokietijoje ar Švedijoje“, – tikina O. Jonssonas.
„Pirma, ką padarytų Rusija, jeigu pajustų, kad karas jau stovi prie vartų, – paslinktų savo gynybinę liniją už šalies ribų, o tai atrodytų lygiai taip pat, kaip ir puolimas“, – mano ekspertas.
Pastaraisiais metais Rusijos lėktuvai ne sykį praskrido itin arti kitų šalių lėktuvų ir laivų – pavyzdžiui, JAV eskadrinio minininko ir švedų žvalgybinio lėktuvo. O. Jonssonas mano, kad mes tokių incidentų per artimiausią savaitę išvysime daugiau.
Pasak švedų eksperto, „Zapad“ parodys, kiek Rusijos karinė galia yra didesnė už Švedijos. „Rusija 20 metų tikslingai treniravosi strateginiame lygmenyje ir pradėjo kaupti jėgas plataus masto operacijoms. „Zapad“ tai pademonstruos. Jie parodys puikų gebėjimą veikti dideliu mastu visose sferose, pradedant logistika ir baigiant komunikacija bei palaikymu“, – aiškino jis, priminęs, kad Rusija nuo 2008 metų į kariuomenę investavo milijardus, ir tai suteiks jai viršenybę artimiausius penkis ar dešimt metų.
„Kremlius bijo“
„Karinė galia priklauso nuo karinės ekonomikos, o ši priklauso nuo bendros šalies ekonomikos. Kariuomenės sfera atspindi visuomenės jėgą, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Mes žinome, kad Rusija investuoja daug lėšų. Tuo pat metu, jos gynybos biudžetas sudaro vos dešimtadalį amerikiečių, ir taip – daugelį metų. Šis skirtumas per metus susikaupia, – leidiniui pasakojo P. Mattssonas.
Amerikiečių gynybos klausimų analitikas Michaelas Kofmanas mokymus apibūdina kaip galimybę žvilgtelėti į rusų lyderių galvas. Jo išvada: jie bijo.
„Nepaisant visos modernizacijos ir pokyčių Rusijos karinėse pajėgose, Rusijos lyderiai, akivaizdu, vis dar bijo. Bijo, kad JAV pabandys prasiskverbti į Baltarusiją, bijo JAV technologinės ir ekonominės viršenybės, bijo, kad JAV sieks režimo Maskvoje pokyčių, ir bijo, kad Vašingtonas norės visiškai sunaikinti Rusijos įtaką kaimynams, ar, dar blogiau, pačią Rusiją“, – teigia analitikas leidinyje „War on the rocks“.
