Estijos premjerė pasiūlė skelbti Maskvai prekybinę blokadą. K. Kallas pareiškė, kad su Rusija besiribojančios šalys turėtų įvesti vieningą prekybos embargą, rašoma ERR. Ji pažymėjo, kad pirmiausiai įvesti prekybos blokadą turėtų Estiją, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Suomija.
Jos teigimu, per šių valstybių sieną su Rusija gali patekti prekės, kurioms taikomos Vakarų šalių sankcijos.
Estijos premjerė įsitikinusi, tokio pobūdžio sankcijų įvedimui visiškai nėra būtinybės derinti pozicijų su ES vadovybe. „Kaip mes padarėme su vizomis, taip pat galime padaryti ir su prekėmis“, – paaiškino ji.
Praėjusį mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išreiškė nusivylimą, kad Vakarų sankcijos Rusijai dėl karo Ukrainoje neturi pakankamo ekonominio poveikio.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga yra įvedusios precedento neturinčias sankcijas Maskvai, siekdamos apriboti Rusijos galimybes finansuoti savo karo veiksmus.
Tačiau, nors spaudimas ir buvo jaučiamas, Rusijos ekonomika dėl sankcijų nesugriuvo, kaip buvo prognozuojama kai kuriuose sektoriuose.
„Ekonominės sankcijos turėtų daryti ekonominį poveikį. Tačiau taip nėra“, – sakė A. Baerbock žurnalistui Stephanui Lamby, duodama interviu jo naujai knygai „Ernstfall“, išleistai ketvirtadienį.
„Sužinojome, kad racionaliais sprendimais, racionaliomis priemonėmis, dėl kurių susitarė civilizuotos vyriausybės, neįmanoma užbaigti šio karo“, – teigė A. Baerbock liepos 10 dieną duotame interviu.
„Demokratijos logika neveikia autokratijose“, – sakė ji knygoje, kurioje nagrinėjama Vokietijos vyriausybės reakcija į konfliktą Ukrainoje.
Birželį ES susitarė dėl dar vieno sankcijų etapo, kuriuo siekiama panaikinti spragas, kuriomis Rusija naudojasi siekdama išvengti sankcijų.
Šiuo žingsniu ES siekė užkirsti kelią jautrių technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, reeksportui per trečiąsias šalis į Rusiją.
