Savaitės įvykis – Europos Sąjungos bausmė Didžiajai Britanijai vien už tai, kad viena didžiausių Bendrijos donorių atsisakė iškabinti ES vėliavą reklamuojant paramos fondų projektus.
Apie 42,7 mlrd. litų į ES kasą kasmet įnešanti Didžioji Britanija sulaukė 628 mln. litų baudos tik todėl, kad britams nepatinka bereikšmė Bendrijos vėliava.
Lietuviams toks antausis negresia, nes mūsų valdžia taip uoliai kelia ES simbolį, kad lietuviškai Trispalvei greitai nebeliks vietos kur plazdėti.
Apie simbolių reikšmę ir jų skverbimąsi į mažas nacionalines valstybes kalbėjomės su humanitarinių mokslų daktaru, mitinio pasaulėvaizdžio ir simbolių tyrinėtoju Dainiumi RAZAUSKU.
Tikslas – valdomi žmonės
– Kokią įtaką mažos tautos tapatybei turi oficialus ir taikus svetimos skverbimasis? – „Respublika“ paklausė D.Razausko.
– Medis turi du maisto šaltinius – šaknimis jis siurbia mineralines medžiagas iš žemės, o lapais maitinasi iš šviesos. Žmogus taip pat yra gyvas dviem būdais – kasdien valgomu materialiu maistu ir dvasiniu penu.
Viena dvasinio peno kulinarinių apraiškų galima pavadinti gyvenimo prasmę. Abu šie mitybos būdai yra būtini kiekvienam. Negavęs valgomo maisto žmogus miršta iš bado, o be dvasinio, t.y. praradęs savo identitetą, nusižudo.
Abu šie praradimai skirtingais keliais veda į tą pačią nebūtį. Ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos turi dviejų mirčių sąvoką – fizinės ir dvasinės. Lietuviai net sako: „Duok Dieve mirti, bet nepražūti“.
Karo metais naciai koncentracijos stovyklose tyrė, ar įmanoma žmogų paversti visišku vergu. Kad jo fizinio kūno ypatybės liktų, tačiau būtų valdomas svetimos sąmonės.
Žmogus, praradęs identitetą, būtų tiesiog pavergtas. Lietuviai pastaruoju metu ypač pasižymi savo dvasiniu nepajėgumu. Pagrindinė mūsų valstybės bėda dabar yra tapatybės klausimas, kuriam Trispalvė turi ypatingą reikšmę.
Vėliava yra išorinis žmogaus identiteto ženklas, kuris labai stipriai koncentruoja. Vos tik žmogus ima gyventi galva, o ne pilvu, iškart tampa labai reikšmingi simboliai, koncentruojantys gyvenimo prasmę.
Mūsų vėliava yra ne šiaip audeklas, o simbolis, įkrautas protėvių gyvenimo prasmės ir energijos. Todėl ji mums ir spinduliuoja. Trispalvė turi ypatingą reikšmę ir todėl, kad su ja kovėsi pirmieji savanoriai paskelbus nepriklausomybę, vėliau – pokario partizanai. Pamiršdami vėliavą, nubraukiame ir savo istoriją.
Dar stipriau įkrauta vadinamoji istorinė vėliava su Vyčiu raudoname fone. Daugeliui ji asocijuojasi su Žalgirio mūšiu, nors buvo sukurta dar gerokai anksčiau, prieš didžiuosius kunigaikščius.
Julius GIRDVAINIS
