Išsiplėtusiai Europai gerai sekasi daugelyje frontų. Ji yra viena iš taikos, demokratijos ir gerovės salų neramiame pasaulyje. Deja, nekyla abejonių dėl vis didėjančio Europos „demografinio deficito“. Ar pastovaus gyventojų skaičiaus nesugebanti išlaikyti Europa lėtai ir neišvengiamai miršta? Skaitykite pirmąją straipsnių serijos apie demografinės Europos krizės sprendimo paieškas dalį.
Pasak britų istoriko Arnold J. Toynbee, „civilizacijos miršta ne nužudytos, bet žudydamos save“. Ar panašus procesas vyksta Europoje? Prieš šimtmetį joje gyveno 15 proc. pasaulio gyventojų, 2050-aisiais šis santykis sumažės trigubai.
Priešingai nei ES, besivystančių šalių gyventojų skaičius kyla geometrine progresija. 1950-aisiais mūsų buvo 2,5 mlrd., 2007 m. – 6,6 mlrd., tuo tarpu 2050 m., pasak prognozių, pasaulyje gyvens net 9,1 mlrd. žmonių.
Kūdikių bumo pabaiga
Gimstamumo lygis Europoje nedžiugina: kiekvienai europietei vidutiniškai tenka tik 1,52 vaiko, todėl nepavyksta net stabilizuoti gyventojų skaičiaus: mirštamumas viršija gimstamumą.
Pokarinio kūdikių bumo metų gimusiems europiečiams išeinant į pensiją, socialinės ES valstybių sistemos netrukus pajus milžinišką spaudimą. Anot Europos Komisijos nario V. Špidlos, šiandien 65 metų ir daugiau amžiaus sulaukusį gyventoją išlaiko keturi, tuo tarpu 2050-aisiais ši našta teks dviems darbingo amžiaus asmenims.
Europa – pagyvenusių žmonių klubas?
2004-aisiais europiečių amžiaus vidurkis buvo 39 metai. 2050-aisiais jis gali siekti 49-erius, o kas dešimtas ES gyventojas bus aštuoniasdešimtmetis ar vyresnis. Dėl ekonominės, socialinės ir medicininės pažangos amžiaus viduryje gyvensime vidutiniškai pusšeštų metų ilgiau.
Minėti procesai gali suduoti skaudų smūgį socialinės apsaugos sistemoms ir ekonomikos augimui – Europa gali gerokai atsilikti nuo didesnį gimstamumą turinčių regionų.
Vienareikšmių atsakymų nėra
Didesnė imigracija iš trečiųjų šalių laikinai duotų papildomų darbo rankų ir „atjaunintų“ Europą, tačiau atvykę darbuotojai taip pat ilgainiui išeitų į pensiją ir juos reikėtų išlaikyti.
Produktyvumo didinimas, ilgesnė darbo diena ir vėlesnis išėjimas į pensiją padėtų suveržti diržus, tačiau ar tai priimtina laisvalaikį branginantiems europiečiams?
Galbūt problemą išspręstų nauja gimstamumo skatinimo politika? Tačiau kas tuomet atsitiktų su lyčių lygybe? Juk visa našta negali būti sukrauta ant moterų pečių?
Ką siūlo Europos Parlamentas?
Nagrinėdamas ES demografinės raidos perspektyvas, Europos Parlamentas parengė ne vieną pranešimą darbo teisės, mokymosi visą gyvenimą ir migracijos temomis. Pernai vasarį Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas patvirtino Philip Bushill-Matthews pranešimą dėl demografinių pokyčių ir kartų solidarumo, o šio komiteto narė Françoise Castex rengia pranešimą dėl Europos demografinės ateities.
EP Pramonės komitetas gruodžio 19 d. balsuos dėl Neena Gill ataskaitos apie pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimą pasinaudojant naujų informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Piliečių laisvių komitetas rugsėjį pritarė Lilli Gruber pranešimui dėl Komisijos siūlomos įvesti „mėlynosios kortelės“, kuri palengvintų kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą ES teritorijoje.
