Tačiau D. Trumpas nepripažįsta, kad jo partija triuškinamai pralaimėjo, nes amerikiečiai nusivylę prezidento darbu.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Istorinė demokratų pergalė
Džiaugsmo šūksniai ir laimės ašaros liejasi Tekesase, rinkėjams išvydus kadencijos vidurio rinkimų rezultatus.
„Nesitikėjau to, nes per visą savo gyvenimo to nemačiau“, – džiaugėsi demokratų rėmėjas Robas Trevino.
Mėlynuoju cunamiu jau pakrikštytuose rinkimuose, demokratai susišlavė daugumą Atstovų rūmuose. Suskaičiavus didžiąją dalį balsų kairiesiems prognozuojamos 258 vietos. Tokios persvaros nebuvo 33 metus.
„Manau, šalis parodė, kad jai jau gana Donaldo Trumpo. Manau, kad egzistavo baimė, ką jis gali padaryti per paskutinius savo kadencijos metus“, – aiškino kadenciją baigęs Ajovos senatorius Tomas Harkinas.
„Mes vis dar raudoni“, – tokią žinią prezidentui siunčia senatoriumi Floridoje išrinktas respublikonas.
Tačiau kitose konservatyviose valstijose respublikonų rinkėjai iš nevilties puola vienas kitam į glėbį. Prezidento partija prarado ir aukštųjų Kongreso rūmų kontrolę. Demokratai perėmė 7 valstijas ir užsitikrino 54 vietų daugumą Senate. Mėlynieji užsitikrino pergales ir itin respublikoniškose valstijose. Pavyzdžiui, Kanzase demokratų kandidatas išrinktas po 94 metų pertraukos.
„Kas įvyko? Kaip demokratas laimėjo Kanzase? Labai raudonoje valstijoje. Pirmą kartą per beveik šimtą metų, kur tik 25 proc. rinkėjų yra demokratai“, – aiškino demokratų kandidatas Kanzase Adamas Hamiltonas.
Donaldas Trumpas giria demokratų pergalę ir savęs nekaltina
Interviu „Fox“ kanalui D. Trumpas neginčija ir netgi giria demokratų pergalę. Kartu neigia, kad dėl respublikonų pralaimėjimo kaltas jis.
„Nevertinu to kaip smūgio man. Manau, kad turėjome geriausius dvejus metus per visą prezidentavimo istoriją“, – sakė JAV prezidentas D. Trumpas.
Tačiau politikos apžvalgininkai sako, kad būtent prezidentu nusivylę amerikiečiai nulėmė triuškinantį respublikonų pralaimėjimą.
„Nenutiko taip, kad rinkėjai visoje šalyje staiga įsimylėjo demokratus. Jie tiesiog visiškai atstūmė D. Trumpo respublikonų partiją. Šis atmetimas respublikonus tempia žemyn ir sudaro sąlygas „mėlynajai bangai“, – aiškino politologas Davidas Barkeris.
Naujos sudėties Kongresas pradės dirbti kitų metų sausį.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visiškas atsiribojimas nuo nesėkmės („Čia ne mano pralaimėjimas“)
Didžiausia narcizo baimė – asmeninis pralaimėjimas ir viešas pažeminimas. D. Trumpas šią problemą išsprendė tiesiog pareikšdamas, kad šie rinkimai neturi nieko bendro su juo asmeniškai.
Duodamas interviu žiniasklaidai, jis tiesiai šviesiai pasakė: „Aš to nevertinu kaip smūgio man“ ir pridūrė, kad jo paties pirmieji dveji prezidentavimo metai buvo „geriausi istorijoje“.
Sveikindamas demokratus, jis iš tikrųjų ne pripažino savo politikos klaidą, o perkėlė kaltę kitiems respublikonams. Jo teigimu, pralaimėjo prasti respublikonų kandidatai, kurių rinkėjai tiesiog nemėgo, arba tie, kurie nebuvo jo draugai.
Naujo vaidmens prisiėmimas (Atsakomybės vengimas)
Kai situacija tampa nebepakeičiama, narcisistinė asmenybė gali pakeisti savo statusą, kad išliktų dėmesio centre, bet nebūtų atsakinga už pasekmes. D. Trumpas paskelbė, kad taps „politikos ekspertu/apžvalgininku“ (angl. political pundit) ir viešai analizuos, kodėl konkretūs respublikonų kandidatai laimėjo ar pralaimėjo.
Galios ir kontrolės demonstravimas per „Veto“
Narcizas negali pripažinti, kad prarado kontrolę, todėl jis skuba perrėminti situaciją taip, tarsi jis vis tiek turi paskutinį žodį.
Iškart po sveikinimų Trumpas telefonu CBS News pareiškė, kad tikisi bendradarbiavimo, tačiau tuoj pat pridūrė: „Aš turiu visišką veto galią ir esu tikras, kad mums pavyks viską išspręsti. Manau, jie norės su manimi dirbti. Priešingu atveju aš tiesiog viską vetuosiu...“



