Naujausi tyrimai, paskelbti žurnale „Nature Communications“, rodo, jog platesnė pandemijos patirtis – karantinai, socialinė izoliacija, ekonominis stresas ir nerimas dėl sveikatos – paliko matomus pėdsakus smegenų struktūroje, panašius į natūralaus senėjimo poveikį.
Notingemo universiteto mokslininkai išanalizavo 996 sveikų dalyvių, dalyvavusių Jungtinės Karalystės „Biobank“ projekte, smegenų skenavimo duomenis.
Jie palygino skenavimus, atliktus prieš pandemiją ir jos metu, su kontroline grupe, kurios nariams skenavimas buvo atliktas du kartus dar iki pandemijos pradžios.
Naudodami dirbtinį intelektą, kad pagal šimtus vaizdavimo parametrų prognozuotų smegenų „amžių“, tyrėjai nustatė, jog pandemijos paveiktos smegenys atrodė žymiai senesnės, nei būtų tikėtasi.
Net ir tie žmonės, kurie niekada nebuvo užsikrėtę COVID-19, demonstravo panašius smegenų senėjimo modelius kaip ir persirgę virusu.
Kaip mokslininkai matavo smegenų senėjimą pandemijos metu
Smegenų amžiaus prognozavimas atliekamas mokant kompiuterinius algoritmus atpažinti smegenų skenavimo modelius, būdingus tam tikram amžiui.
Jei žmogaus smegenys atrodo senesnės nei jo chronologinis amžius, tai dažnai rodo sveikatos problemas arba didesnį polinkį į kognityvinį nuosmukį bei demenciją.
Pandemijos grupės dalyviai, palyginti su kontroline grupe, demonstravo vidutinį smegenų amžiaus padidėjimą 5,5 mėnesio.
Įprastai smegenys „sensta“ apie 3 dienas per chronologinius metus, tačiau pandemiją patyrusiems asmenims senėjimo tempas išaugo iki 7–8 dienų per metus – daugiau nei dvigubai.
Lėtinis stresas skatina uždegiminius procesus ir kitus biologinius pokyčius, kurie paspartina natūralų smegenų audinių senėjimą.
Pandemijos metu streso šaltiniai buvo įvairūs: socialinė izoliacija, finansinė neapibrėžtis, baimė susirgti, kasdienio gyvenimo sutrikimai ir ribota prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų.
Vyrai ir socialiai pažeidžiamos grupės nukentėjo labiausiai
Tyrimas parodė ryškius skirtumus tarp žmonių, kuriems smegenų senėjimas buvo didžiausias. Vyrai patyrė didesnį senėjimo pagreitėjimą nei moterys, ypač pilkojoje smegenų medžiagoje – audinyje, kuriame sutelkta daugiausia nervinių ląstelių.
Autoriai pažymi, kad jų išvados dera su ankstesniais tyrimais, rodančiais, jog vyrai gali būti jautresni stresui, sukeliančiam smegenų senėjimą ir neurouždegimą.
Ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantys asmenys taip pat patyrė ryškesnį smegenų senėjimą. Žmonėms, kurių užimtumo rodikliai buvo žemi, senėjimas vidutiniškai padidėjo 5,8 mėnesio, lyginant su aukštus užimtumo rodiklius turinčiais asmenimis.
Panašios tendencijos pastebėtos ir vertinant sveikatą, išsilavinimą bei pajamas.
Sveikatos krizės gali dar labiau padidinti socialinę nelygybę, nes pažeidžiamiems gyventojams dažnai trūksta išteklių įveikti stresą.
Tyrimo duomenys rodo, kad mažiau pasiturinčios grupės pandemijos metu patyrė didesnį smegenų senėjimą nei socialiai geriau aprūpinti asmenys.
COVID-19 virusas sukėlė papildomų kognityvinių problemų
Nors pandemijos poveikis vienas pats spartino smegenų senėjimą, tik užsikrėtę COVID-19 žmonės patyrė pastebimą kognityvinių funkcijų blogėjimą.
COVID-19 pacientai prasčiau atliko testus, matuojančius protinį lankstumą ir informacijos apdorojimo greitį – svarbias kasdienio gyvenimo funkcijas.
„Trail Making“ testuose dalyviai turėjo kuo greičiau sujungti numeruotus arba raidėmis pažymėtus taškus nustatyta seka.
Šios užduotys tampa sudėtingesnės, jei sutrinka vykdomosios smegenų funkcijos. Kognityviniai sutrikimai buvo pastebėti net lengvais COVID-19 atvejais – mažiau nei 4 proc. dalyvių prireikė hospitalizacijos.
COVID-19 pacientams papildomų sunkumų sukėlė tiesioginis viruso poveikis. SARS-CoV-2 gali įsiskverbti į nervų sistemą ir išlikti organizme mėnesiais po pirminės infekcijos.
Virusas sukelia uždegiminius procesus, pažeidžia kraujagysles ir įvairiais būdais trikdo normalią smegenų veiklą.
Ką tai reiškia smegenų sveikatai?
Smegenų senėjimo pagreitėjimas gali būti laikinas, tačiau tyrėjai negali pasakyti, ar šie pokyčiai laikui bėgant išnyks, nes kiekvienam dalyviui buvo atlikti tik du skenavimai.
Būsimi tyrimai turės stebėti dalyvius ilgiau, kad būtų galima tiksliau suprasti pandemijos poveikį smegenims.
Jeigu net santykinai trumpas visuomeninio streso laikotarpis gali pastebimai pagreitinti smegenų senėjimą, tai kelia susirūpinimą dėl kognityvinės sveikatos ir demencijos rizikos ateityje.
Tyrime taip pat pabrėžiama, jog krizės metu būtina atsižvelgti į socialinius sveikatos veiksnius.
Kadangi didžiausi smegenų senėjimo požymiai pasireiškė socialiai pažeidžiamoms grupėms, sveikatos ekstremalių situacijų metu būtina užtikrinti tikslingą pagalbą šioms bendruomenėms.
Tikėtina, kad tokie padariniai pasireikš ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl bet kokių didelių visuomenės sukrėtimų, sukeliančių stresą, izoliaciją ir neapibrėžtumą.
Be to, nors tyrimo rezultatai laikomi patikimais, mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikis šių smegenų pokyčių grįžtamumas kol kas nežinomas.
Tyrimas buvo atliktas su sveikais vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiaisiais, todėl rezultatai gali būti netaikytini visoms demografinėms grupėms. Tam reikalingi tolimesni tyrimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
