Tai Briuselyje, Europos Parlamente (EP), žurnalistams skirtame seminare birželio 9 d. pastebėjo ES Tarybos civilinės saugos darbo grupės narė, Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos patarėja Tatjana Milkamanovič.
Portalas tv3.lt surinko svarbiausią informaciją, kurią reikėtų žinoti keliaujantiems po Baltijos šalis, jei jūsų kelionės metu kitoje šalyje būtų paskelbtas oro pavojus.
Baltijos šalyse – skirtingos spalvos, naudojamos oro pavojui apibūdinti
Anot T. Milkamanovič, nors Europoje galioja tam tikros bendros taisyklės, civilinė sauga yra nacionalinė kiekvienos šalies atsakomybė. Tai reiškia, kad šalys narės iš esmės gali kiek skirtingai organizuoti civilinę saugą – turi skirtingą teisėkūrą, skirtingai veikia.
Skirtumų galima pastebėti net ir Baltijos šalyse.
„Prieš kelerius metus susitikome su Latvijos ir Estijos kolegomis būtent šiam klausimui aptarti. Buvo tikrai neįtikėtina sužinoti, kad, net jei manėme, jog vieni apie kitus žinome viską, labai skiriamės – net trys Baltijos valstybės“, – prisiminė ji.
T. Milkamanovič vertinimu, egzistuojantys skirtumai yra daugiau trūkumas nei privalumas. Kaip pavyzdį ji pateikė pastaruoju metu Baltijos šalyse padažnėjusius dronų incidentus. Jiems atsitikus paaiškėjo, kad šalys skirtingai įvardija oro pavojaus lygius.
„Lietuvoje galioja baltos, geltonos ir raudonos pavojaus spalvos, tiesa? Balta spalva reiškia, kad padėtis gera. Geltona reiškia, kad reikia būti atsargiems, o raudona – pasislėpti. O Latvijoje yra geltona ir oranžinė.
Tai paprastas skirtumas, bet jei esate Latvijoje ir išgirstate, kad paskelbtas oranžinis pavojaus lygis – kas yra oranžinis lietuviams?“ – komentavo ji.
Oro pavojaus signalai Lietuvoje
Kaip skelbiama svetainėje lt72.lt, oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje yra trys: geltona, raudona ir balta.
Geltonas signalas Lietuvoje
Tikėtinas oro pavojus (geltona), tačiau pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra. Gyventojai kviečiami nusimatyti saugią vietą, išlikti ramūs, o pastebėję skrendantį arba nukritusį įtartiną objektą, turėtų skambinti 112.
Raudonas signalas Lietuvoje
Oro pavojus (raudona) reiškia, kad taikos metu neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad įskris į Lietuvos oro erdvę ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje.
Gyventojai nedelsdami turėtų vykdyti perspėjimo pranešimo nurodymus: skubėti į artimiausią priedangą, jos nesant – slėptis saugioje patalpoje laikantis dviejų sienų taisyklės, pasirūpinti artimaisiais, sekti Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT informaciją ir LT72.lt.
Baltas signalas Lietuvoje
Oro pavojaus nėra (balta), reiškia, kad gyventojai gali palikti priedangas ir saugias vietas, bet skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.
Oro pavojaus spalvų reikšmės Latvijoje
Kaip nurodoma svetainėje 112.lv, geltona spalva reiškia, kad nereikia imtis skubių veiksmų, o oranžinė reiškia, kad reikia reaguoti nedelsiant.
Geltonas signalas Latvijoje
Pateikiame rekomendacijas, kaip elgtis Latvijoje gavus geltoną įspėjimą.
Nereikia imtis skubių veiksmų ir galima tęsti įprastą veiklą – vaikai gali eiti į mokyklą, o suaugusieji – į darbą. Tuo pačiu metu tai reikia laikyti pasirengimo laikotarpiu – reikia apsvarstyti, ar tęsti savo suplanuotus veiksmus, ar verta eiti į lauką, taip pat reikia susirasti artimiausią priedangą ir būti pasirengus imtis veiksmų, jei situacija pasikeis.
Geltonas pranešimas yra signalas būti pasirengusiam.
Oranžinis signalas Latvijoje
Reikia veikti nedelsiant. Jei esate pastate, reikia pasislėpti saugiausioje to pačio pastato vietoje.
Jei oro erdvės grėsmės metu esate lauke, pirmiausia reikia eiti į artimiausią pastatą, jei tai galima padaryti greitai ir saugiai. Jei į pastatą patekti neįmanoma, reikia ieškoti artimiausios natūralios arba dirbtinės priedangos.
Automobilis nelaikomas saugia prieglobsčio vieta oro erdvės pavojaus atveju.
Reikia likti saugioje vietoje, kol bus paskelbta oficiali informacija apie pavojaus pabaigą.
Oro pavojaus signalų rūšys Estijoje
Kaip nurodoma estų svetainėje olevalmis.ee, oro pavojaus signalai Estijoje iš esmės skirstomi į dvi rūšis, spalvų apibūdinimai čia nenaudojami. Gali būti skelbiamas arba galimas oro pavojus arba oro pavojus.
Galimas oro pavojus Estijoje
Galimo oro pavojaus signalas Estijoje reiškia, kad dronai ar kiti potencialiai pavojingi skraidantys objektai gali patekti į teritoriją, tačiau tiesioginio pavojaus nėra.
Nereikia slėptis, galima tęsti įprastas kasdienes veiklas: vaikai turėtų eiti į darželį ar mokyklą, o suaugusieji – į darbą kaip įprasta.
Esant lauke reikia būti budriems ir stebėti aplinką. Reikia būti pasirengus pasislėpti, apgalvoti visus galimus scenarijus. Telefonai turėtų būti įkrauti.
Oro pavojus Estijoje – „Nedelsiant pasislėpkite“
Šis signalas reiškia, kad oro grėsmė jau yra tiesioginė, o tai reiškia, kad kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokio signalo atveju jau turėtų kaukti ir sirenos.
Reikia slėptis, geriausia patalpoje ir toliau nuo langų. Slėptis reikia ten, kur esate, neiti į lauką. Reikia laikytis atokiau nuo langų ir durų, eiti į žemiausią galimą aukštą, kuo arčiau žemės, būti už kuo daugiau sienų
Jei negalite patekti į pastatą, suraskite vietą, kurioje bent iš vienos pusės jus apsaugotų sienos ar kiti objektai. Tinka grioviai, įdubos. Kraštutiniu atveju reikėtų atsigulti ant žemės ir užsidengti galvą.
Jei esate automobilyje, iš jo reikia išlipti.
Skirtingas priedangų įsivaizdavimas
Kitas pavyzdys, kur skiriasi šalys – priedangos. Anot T. Milkamanovič, visos trys Baltijos valstybės slėptuves žymi skirtingais ženklais, o slėptuvėms pasirenka skirtingus pastatus. Negana to, vyrauja skirtingas supratimas, kas yra priedanga, slėptuvė, skirtingose šalyse tai yra įvardijama skirtingais žodžiais.
„Jei aš paklausčiau lietuvių kolegų, kaip jūs išverstumėte žodį „slėptuvė“ į lietuvių kalbą? Esu įsitikinusi, kad kiekvienoje šalyje daugelis žmonių tai išverstų kitaip. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra „priedangos“ – kartais aš jas vadinu „covers“. Galbūt tai nėra labai tiesioginis vertimas, bet net ir vartojant tą patį žodį, skirtingose šalyse jis reiškia skirtingus dalykus“, – priduria T. Milkamanovič.
Tuomet jos buvo paklausta, ar šalys neturėtų siekti suvienodinti minėtų skirtumų – priedangų žymėjimų, pavojaus signalams apibūdinti skirtų spalvų.
„Logika sako, kad turėtų būti būtent taip. Tačiau minėjau, kad civilinė sauga yra nacionalinė atsakomybė. Ir, iš tiesų, ypač didesnės ES šalys nenori, kad jų nacionalinėms sistemoms būtų taikomi kokie nors ES lygmens reikalavimai. Praktiniu požiūriu tai šiek tiek sudėtinga“, – aiškina ji.
Kaip Baltijos šalys žymi priedangas?
Pateikiame nuotraukas, kaip Lietuva, Latvija ir Estija žymi priedangas.
Lietuvos žymėjimas:
Latvijos žymėjimas:
Estijos žymėjimas:
Oranžiniu keturkampiu ir mėlynu trikampiu Lietuvoje žymimi kolektyvinės apsaugos statiniai.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai
2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva ruošiasi pirmininkauti ES Tarybai. Be kita ko, kaip nurodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, per pirmininkavimo pusmetį Lietuva ES mastu skatins diskusijas ir sprendimus dėl civilinės saugos stiprinimo, įskaitant ES civilinės saugos mechanizmo efektyvumą, prevencijos ir pasirengimo stiprinimą, geresnį koordinavimą reaguojant į viso spektro pavojus, bei platesnio ES atsparumo klausimus.
Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už Tarybos darbo, susijusio su ES teisės aktais, vykdymą. Ji užtikrina ES darbotvarkės tęstinumą, tvarkingus teisėkūros procesus ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą.
Seimas dar anksčiau yra nutaręs, kad Lietuvos pirmininkavimo prioritetai apims šias sritis:
- ES ir Euroatlantinės erdvės saugumo ir gynybos stiprinimas, užtikrinant visapusišką paramą Ukrainai ir tinkamą gynybos finansavimą.
- ES konkurencingumas ir ekonominis atsparumas bei poreikius atliepiantis daugiametis ES biudžetas.
- Vidaus saugumas, parengtis ir ES demokratijos atsparumas, įskaitant veiksmingą migracijos ir išorės sienų valdymą, taip pat bendros Europos istorinės atminties puoselėjimą ir kovą su istorijos klastojimu.
- Socialinio saugumo stiprinimas, atliepiant demografinius iššūkius ir didinant visuomenės atsparumą ilgalaikių pokyčių kontekste.
- Europos Sąjungos plėtra, parama europinių vertybių plėtrai ir puoselėjimui kaimynystėje ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos išsaugojimas.
Žurnalistės kelionę į Briuselį apmokėjo EP, įtakos teksto turiniui tai neturėjo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
