Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Šluoja išgyvenimo kuprines
„Ant mano pečių išgyvenimo kuprinė. Jos svoris negali viršyti ketvirtadalio mano svorio. O tokių kuprinių lietuviai nuo užpraėjusios savaitės, kai šalyje buvo paskelbtas raudonas oro pavojaus signalas, nusipirko net keliasdešimčia kartų daugiau nei įprastai“, – teigė TV3 Žinių žurnalistė Raminta Gecevičiūtė.
„Pirmieji užsakymai pradėjo kristi net po pusės valandos po perspėjimų signalų. Keliasdešimt kartų buvo pirmoj dienoj ir dabar mes turbūt dvigubą srautą turim negu įprastai“, – teigė „kuprine72.lt“ bendraįkūrėjas Karolis Balvočius.
O kaukiant sirenoms, kai po Lietuvą skraidžiojo dronai ir dalis gyventojų buvo priversti slėptis, tai, anot išgyvenimo kuprinių pardavėjų, apnuogino žmonių nepasiruošimą ir paniką. Gyventojai išties išsigando ir nori savo kuprinę gauti čia ir dabar.
„Tikrai jaučiasi ir tikrai sulaukiame, ir stengiamės raminti, ir tikrai darom viską, kas yra mūsų jėgoms, kad kuo greičiau supakuotume, kad kuo greičiau padengtiume visą tą jau susidariusią užsakymų eilę“, – tikino „kuprine72.lt“ bendraįkūrėjas K. Balvočius.
„Skambino ir labai senyvo amžiaus moteris, kurią mes atkalbėjom, kad jai kuprinės jau nereikia, nes ji greičiausiai turėtų kliautis kitais algoritmais. Turime Lietuvos kelių žemėlapį. Tai vat irgi rekomenduojame žmonėms nusipirkus prisiminti, kaip jį reikia skaityti“, – tikino „kuprine72.lt“ bendraįkūrėjas Tomas Stasiulevičius.
Vieni gyventojai puolė pildytis jau savo turimas išgyvenimo kuprines maisto daviniais, power bankais ir vandeniu, o kiti negaili ir beveik 300 eurų už didžiausios komplektacijos išgyvenimo kuprinę – jų nuperka daugiausia.
„Pigiausią, kad ir kaip būtų keista, bet mažiausiai žmonės renkasi“, – teigė „kuprine72.lt“ bendraįkūrėjas T. Stasiulevičius.
Dažnu atveju žmonės perka net po kelias kuprines ir daugiausia jų užsakinėja moterys.
„Moterys turbūt yra atsakingesnės nei vyrai. Jos nori būti pasiruošusios, galbūt sudėlioja ir šeimos planą, o vyrai daugiau, žinot, panešti ką nors, padėti“, – teigė „kuprine72.lt“ bendraįkūrėjas T. Stasiulevičius.
Šluoja ir kitus išgyvenimui reikalingus daiktus
Ženkliai išaugusį lietuvių susidomėjimą išgyvenimui reikalingais daiktais jaučia ir kiti pardavėjai. „Pigu.lt“ šį bumą prilygina netgi su 2022-ųjų, pirmosiomis karo dienomis Ukrainoje. Tautiečiai šluoja žibintuvėlius, įvairius akumuliatorius, radijo stoteles, pirmos pagalbos vaistinėles.
„Iki 6,5 karto augimas. 5,4 kartai. Miegmaišiai, pavyzdžiui, 6,5 karto išaugo“, – teigė „pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Ir praėjus jau daugiau nei savaitei nuo šalyje skambėjusių oro pavojaus signalų, lietuvių susidomėjimas išgyvenimui skirtais daiktas neblėsta – perka ir toliau, orientuojasi ne į pigiausius ir nepavienius reikmenis.
„Matosi, kad žmonės komplektuoja krepšį. Ir tikrai, sakykim, perka pirmosios pagalbos rinkinį, ir žibintuvėlį, ir taip pat akumuliatorių“, – tikino „pigu.lt“ atstovas N. Mikalajūnas.
Ruoštis skuba ne visi lietuviai
O kai kurie vilniečiai sako, kad nors išgyvenimo kuprinių dar neturi, bet pastarieji įvykiai paskatino pagalvoti, ką į ją įsidėtų:
„Kaip tik susidarėm sąrašą, ko dar trūksta namuose, tarkim, dokumentų kopijų, ir panašiai.“
„Su vyru galvojam, kad jau reikėtų, iš tikrųjų, kad jau būtų laikas susimąstyti.“
„Aš tai iš viso pirmą kartą girdžiu apie tą išgyvenimo krepšį.“
„Reikia išsitraukti sąrašą, ko reikia ir pradėti pildyti ir dėti jį į lagaminą. – Reik ruoštis? – Reikia ruoštis, taip. Atsarga gi gėdos niekada nedaro.“
„Pačio krepšio ne, bet esam susidėję daiktus, kuriuos dėsim į krepšį.“
„Jau pradėjom ruoštis, kai prasidėjo karo veiksmai Ukrainoje, tai tada jau pradėjome ruoštis, didesnę dalį daiktų jau turime.“
„Planų turiu. Jau aš galvoju apie tai praeitą savaitę. Šių dienų naujienos gąsdina, tai verčia susimąstyti, kur mes judam toliau. Tai tikrai greitu metu, net ir buvo minčių išvykti gal kažkur.“
„Ne, nesu pasiruošusi visiškai. Ramiai gyvenu, dirbu ir tikrai neturiu nieko pasiruošusi. O reikėtų?“
Išgyvenimo kuprinę ne tik nusipirkite, bet ir išbandykite
Civilinės saugos specialistė rodo svarbiausius daiktus, kurie turi atsidurti jūsų išgyvenimo krepšyje. Ypač, kai net 7 iš 10 šalies gyventojų nesijaučia pasirengę ekstremaliajai situacijai. Tą rodo pernai metų apklausos duomenys.
„Rekomenduojam bent du kartus į metus persižiūrėti išvykimo krepšį ir susidėti daiktus, įrangą pagal sezoną. Iš konservų nerekomenduojame žuvies konservų“, – teigė civilinės saugos specialistė Rasa Lietuvaitė.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad išvykimo krepšius gyventojai turėtų susiruošti patys, atsižvelgiant į savo šeimos poreikius, ir nebūtinai dairantis į jau pardavėjų sukomplektuotus variantus.
„Jeigu mes nusipirksime iš karto sukomplektuotą išvykimo krepšį, bet jis nebus pritaikytas būtent mūsų individualiai šeimai, tai tiesiog turėsime vėl iš naujo jį komplektuotis“, – teigė civilinės saugos specialistė R. Lietuvaitė.
O vien tik nusipirkti ar susidėti išvykimo krepšį neužtenka – labai svarbu jį ir praktiškai išbandyti.
„Išeiti su šeima pastovyklauti ir praktiškai išsibandyti tuos daiktus, kurie yra tame krepšyje. Kaip pavyzdys, radijo imtuvą, bet nemokėsime jo įjungti, tai tas daiktas bus bevertis“, – aiškino civilinės saugos specialistė R. Lietuvaitė.
Specialistai primena ne tik susikrauti išvykimo krepšį kiekvienam šeimos nariui, bet ir aptarti šeimos planą – kur susirinksite ar kokiais maršrutais evakuositės, jei būtų ekstremali situacija.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
2.Pinigu plovimas
3.mokečiu mokėtoju pinigu vagyste ir ištaškimas ten kur nereikia
