Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pažadėjo, kad šis projektas bus pradėtas įgyvendinti apytiksliai šių metų viduryje. Tokiu būdu jis sukonkretino idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamentui pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Pasiūlysiu, kad maždaug vasarą arba po jos būtų surengta konferencija“, į kurią susirinktų ES lyderiai ir šalys partnerės, kad „aptartų konkrečias galimybes“, ES patariamajam Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pareiškė Ch. Michelis.
„Tikslas – siekti konvergencijos ir gilinti operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiami bendri iššūkiai, užtikrinama taika, stabilumas ir saugumas mūsų žemyne“, – pridūrė jis.
Gegužės 9 dieną kalbėdamas Europos Parlamente, E. Macronas apibūdino Europos „bendruomenę“, kurios branduolį sudarytų ES, o jos orbitoje būtų tokios šalys kaip Ukraina ir Jungtinė Karalystė.
Prancūzų lyderis, raginantis pertvarkyti Europos Sąjungą, kad sprendimai joje būtų priimami sparčiau, pareiškė, kad jo siūloma struktūra padėtų blokui ir jos kaimynėms glaudžiai koordinuoti veiksmus sprendžiant bendrus klausimus. Be to, narystės neturinčioms šalims galėtų būti suteikti tam tikri Bendrijos privalumai.
„Europos geopolitinė bendrija“ pristatyta tuo metu, kai Ukraina ir Vakarų Balkanų valstybės tikisi greitai įstoti į ES, bet susiduria su procedūrinėmis ir politinėmis kliūtimis.
Jacques'o Delors'o instituto vadovas Sebastienas Maillard'as sakė, kad pirmą kartą tokios bendrijos idėją 1989 metais iškėlė tuometis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as.
Tuomet buvo siūloma sukurti „Europos politinę erdvę už Europos Sąjungos ribų, kuri galėtų būti pirmuoju žingsniu siekiant narystės arba, atsižvelgiant į šalies norus, jos alternatyva“, paaiškino S. Maillard'as.
Pasak Ch. Michelio, panaši struktūra galėtų rengti viršūnių susitikimus bent du kartus per metus, o kaimyninių šalių užsienio reikalų ministrai – reguliariai posėdžiauti kartu su ES diplomatijos vadovais.
