Jis pažymėjo, kad britų žvalgyba įdėmiai stebi situaciją fronte ir vertina rusų galimybes panaudoti branduolinį ginklą.
„Mums derėtų vengti svarstymų binariniais terminais – kad žmonės laimi ar pralaimi – ar manyti, kad pasiekta aklavietė“, – paaiškino jis.
Britų žvalgybos duomenimis, Rusijos politinėje ir karinėje klasėse trūksta pasitikėjimo, o anksčiau kritikuota Vakarų vienybė ir ukrainiečių pasipriešinimas okupantams viršijo lūkesčius.
„Taip pat viršijo lūkesčius rusų kariuomenės nesėkmės. Jos vadovybė, (veiksmų) kontrolė ir tiekimas buvo blogi“, – pareiškė G. Hockenhullis.
Rusijos kariuomenė taip pat nukentėjo dėl politinio įsikišimo: nuo strateginio iki taktinio lygių, aiškino jis. Rusų politinei ir karinei vadovybei trūksta pasitikėjimo, o G. Hockenhullio teigimu, jį patį nustebino, kad Maskva išgyveno visas šias problemas vienu metu.
Jo manymu, Rusija aiškiai stengiasi didinti pajėgas po ženklių netekčių mūšio lauke.
„Rusijai tenka perdislokuoti savo pajėgas iš Donbaso į pietus, kur sulaukia didelio spaudimo iš Ukrainos pajėgų Chersone ir aplink jį, – tvirtina G. Hockenhullis. – Nerealu tikėtis lemiamo postūmio pietuose per artimiausius mėnesius“.
Jis pažymi, kad nors ir bus kontratakos ar kontrpuolimai, kol kas mažai tikėtina, kad viena iš pusių šiais metais imtųsi lemiamų veiksmų. Todėl laukiama, kad karas Ukrainoje bus ilgas.
Ukrainos generolas Dmytro Marčenka anksčiau prognozavo, kad „karštoji karo fazė“ gali baigtis iki šių metų pabaigos. „Informacinio pasipriešinimo“ grupės ekspertas Aleksandras Kovalnka mano, kad Rusijos pradėtas prieš Ukrainą karas nesibaigs 2022-aisiais.
Tuo metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tikino, jog tikimybė dar šįmet užbaigti karą su Rusija egzistuoja.
Karo tyrimų instituto ekspertai iš JAV mano, kad Kremlius ruošiasi tęstiniam karui.
