Prieš kelias dienas Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba MI6 arba SIS atšventė savo įkūrimo 100 metų jubiliejų.
MI6 dar žinoma kaip SIS („Secret Intelligence Service“). Bene pirmą kartą karinės žvalgybos jubiliejus paminėtas atvirai, įvyko priėmimas. Svarbiausia tai, kad šimtmečio proga buvo išslaptinti kai kurie archyvai, žmonės sužinojo tikruosius, o ne filmuose rodomus džeimsus bondus. Paaiškėjo ir kai kurie gan liūdni faktai – britai patys pripažino, kad rusų žvalgyba juos labai ilgai vedžiojo už nosies. Išnagrinėjęs archyvų medžiagą ir išleidęs monografiją Benas Makintairas padarė išvadą, kad visų laikų geriausias šnipas buvo Kimas Filbis.
52 tomai išdavysčių
Apie Kimo Filbio gyvenimą yra pastatytas ne vienas filmas, parašyta ne viena knyga. Šis aukštas pareigas užėmęs MI6 darbuotojas ilgus metus dirbo Sovietų Sąjungai. Jis buvo toks puikus artistas, kad Stalinas įtarė, ar tik tas K. Filbis nėra koks trigubas agentas.
Išslaptintuose britų žvalgybos archyvuose net 52 tomai paskirti K. Filbiui. Vienu metu jis net galėjo tapti MI6 vadovu, tačiau pats pasirinko aktyvaus žvalgybininko kelią. Ir dirbo labai produktyviai: nuo 1930-ųjų metų vidurio jis tapo Maskvos Lubiankos slaptuoju agentu ir per 30 savo darbo metų rusams perdavė daugiau kaip 20 000 puslapių vertingos informacijos.
Dirbo iš įsitikinimų
Pats K. Filbis savo knygoje „Mano slaptas karas“ rašo, kad jam iš pat jaunystės patiko komunizmo idėjos ir visą gyvenimą už jas kovojo. Sėkmingai užbaigęs Kembridžo universitetą, buvo įdarbintas valstybės tarnyboje, tačiau tuo metu jau buvo rusų užverbuotas.
K. Filbio pažiūrų nepakeitė net Stalino represijos, kai be pėdsakų pradingdavo ir šalia jo dirbę žmonės. „Nors ir sukandęs dantis, aš tvirtai tikėjau, kad revoliucijos idealai bus stipresni už atskirų žmonių klaidas“, ¬¬– knygoje pripažįsta K. Filbis.
Dirbdamas žurnalistu anglų leidiniams, o kartu ir rusų šnipu, K. Filbis kurį laiką gyveno nacistinėje Vokietijoje ir fašistinėje Ispanijoje. Apsukrus vyrukas per draugus sugebėjo pasikalbėti net su pačiu Vokietijos užsienio reikalų ministru J. Ribentropu, o nuvykęs į Ispaniją, taip sėkmingai įsitraukė į fašistinį judėjimą, kad net iš paties F. Franko rankų gavo ordiną už ypatingus nuopelnus.
Rusai buvo davę jam užduotį įsidarbinti MI6 ir K. Filbis ją įvykdė – tapo kadriniu žvalgybos darbuotoju ir visą gyvenimą išdavinėjo savo tėvynainius. „Žvalgybos aparate aš dirbau įvairiuose postuose tiek Anglijoje, tiek kitose šalyse ir visą laiką stengiausi kuo daugiau naudos duoti Sovietų Sąjungai“, – rašė K. Filbis.
Gimtinė – Rusija
Nesunku suprasti, kad sovietams jis tikrai buvo naudingas. Su jo pagalba žlugo ne vien tik D. Britanijos, bet ir JAV bei kitų sąjungininkų operacija. Beveik visi jų į Rusiją siųsti agentai kaipmat būdavo išaiškinami. Rašytojas Gremas Grinas, irgi buvęs MI6 bendradarbis, labai taikliai pasakė apie K. Filbio darbą: „Kai Filbis pasiekė savo karjeros viršūnę, bet kokia Vakarų žvalgybų inciatyva iš karto būdavo pasmerkta“.
Rusai labai saugojo savo žvalgą ir kai 1963 metais sužinojo, kad jam gresia pavojus, iš Beiruto K. Filbį parsivežė į Maskvą, į šalį, kuri, anot K. Filbio, tapo jo tikrąja gimtine.
KGB išvadavo iš kalėjimo
Iš archyvų tapo aišku, kad K. Filbio pabėgimas į Sovietų Sąjungą anglų žvalgybos bosams buvo nelauktas ir stiprus smūgis.
Kaip ir dar vieno rusų šnipo, taip pat MI6 darbuotojo Džordžo Bleiko pabėgimas. S. Rimingtonas jį pavadino vienu iš efektyviausių šnipų. Per savo darbą rusams jis išdavė 400 žvalgų.
Dž. Bleikas sužlugdė bendrą amerikiečių ir britų operaciją, kurios metu Berlyne buvo iškastas tunelis. Šaltojo karo įkarštyje JAV CŽV kartu su britais sugalvojo prisijungti prie komunistinės Vokietijos telefono kabelių. Penkių metrų gylyje buvo iškastas 90 metrų ilgio ir 180 centimetrų aukščio tunelis. Tačiau jau kasant apie jį žinojo Rytų Vokietijos žvalgyba „Stasi“ – pasitarusi su Maskva, ji leido vakariečiams naudotis tuo tuneliu ir, ko gero, perdavė ne vieną dezinformaciją, mulkindama amerikiečius ir sąjungininkus.
1961 metais Dž. Bleikas buvo išaiškintas ir Londono teismas jį nuteisė 42 metams kalėjimo. Po 5 metų, padedant rusams, jam pavyko pabėgti ir iš kalėjimo, ir iš Jungtinės Karalystės. Nuo to laiko Dž. Bleikas gyvena Maskvoje. Jam šiuo metu 87 metai.
„Bleikas mėgsta kartoti, kad jis kaip užsienietiškas automobilis prisitaikė prie rusiškų kelių, – rašė Londono laikraštis „Daily Express“. – Jis geriausiai iš visų perbėgusių žvalgų adaptavosi Maskvoje ir pergyveno visus „Kembridžo penketuko“ narius“.
„Kembridžo penketukas“ – tai penki šio universiteto auklėtiniai, užėmę aukštus postus britų žvalgyboje ir dirbę rusams.
Pats Dž. Bleikas, kaip ir K. Filbis, nuolat kalbėjo, kad metai, kuriuos jis praleido Rusijoje, esantys patys laimingiausi jo gyvenime. Anglijoje jis paliko žmoną ir tris vaikus, o Maskvoje vėl vedė ir susilaukė sūnaus. Dž. Bleikas gailisi tik vieno – komunistinio režimo žlugimo...
Žvalgybos boso šlepetės
Paminėjus 100 metų jubiliejų, pasikeis ir MI6 vadas. Nuo lapkričio pirmosios juo taps Džonas Sojersas. Per 40 metų tai pirmas žvalgybos šefas, į šį postą paskirtas „iš šalies“. Jis dirbo pasiuntiniu Egipte, po to – Irake, o pastaruoju metu – Jungtinės Karalystės atstovu prie JTO.
Dž. Sojersas žaidžia futbolą ir tenisą, mėgsta kalnų slidinėjimą ir labai noriai lanko aukštuomenės vakarėlius. Durys į juos jam atidarytos tada, kai karalienė jam suteikė riterio titulą už darbą vyriausybėje.
Nuo lapkričio pirmosios Dž. Sojerso pavardė turėtų išnykti iš aukštuomenės kronikų, net ir jo gyvenamoji vieta taps paslaptimi. O vairuotojas kiekvieną rytą į darbą savo šefą vežios vis kitu maršrutu.
Su tuo teks susitaikyti jo žmonai Šeli – ekscentriškai moteriai. Šią vasarą ji savo vyrui jau buvo pakišusi kiaulę. Internete išplatino būsimojo žvalgybos vado nuotraukas, kuriose jis – tik su maudymosi kelnaitėmis. Tai sukėlė šoką Anglijoje. Alyvos į ugnį dar kliustelėjo ir JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton. Sveikindama serą Džoną su aukštu paskyrimu, ji nesusilaikė ir nusikvatojo: „Ir kojos jūsų visai gražios...“
Apie žvalgybininko kojas kalbėta net parlamente, nes komentatoriai iškėlė klausimą, ar tokios informacijos atskleidimas nekelia pavojaus šaliai. Girdi, tokias pareigas užimantis žmogus gali būti šantažuojamas, o ši informacija tik padėtų teroristams. Buvo net svarstoma, ar Dž. Sojersas gali eiti slaptosios žvalgybos vadovo pareigas. Tačiau galų gale buvo nuspręsta, kad tai, kokias šlepetes avėjo Dž. Sojersas atostogų metu, nėra valstybės paslaptis.
Jonė Ožalaitė
