Baltarusijoje įvykdyta mirties bausmė studentui Pavelui Seliūnui (23 m.), nuteistam už ypač žiaurų dvigubą nužudymą.
Apie tai pranešė Baltarusijos žmogaus teisių gynimo centras „Viasna“. Baltarusijos valstybinio universiteto studentui įvykdyta bausmė pažeidžia visas tarptautines normas, nes ji įvykdyta nebaigus nagrinėti nuteistojo skundų. Šiuo metu studento skundą nagrinėjimui yra priėmęs Jungtinių Tautų Žmogaus teisų komitetas. „Tai reiškia, kad Baltarusija eilinį kartą pažeidė tarptautinius įsipareigojimus, kurių ji buvo pasižadėjusi laikytis“, – rašoma „Viasna“ išplatintame pareiškime.
Išvirė galvą
P. Seliūno įvykdytas nusikaltimas – kraupus. Užpernai rugpjūčio penktą Gardine viename šeimininiame bendrabutyje gyvenantys žmonės pastebėjo pravertas vieno kambario duris ir iškvietė miliciją. Atvažiavę pareigūnai kambaryje rado kraujo klanus ir nužudytos jaunos moters lavoną. Jos rankinėje buvo dokumentai. Paaiškėjo, kad 21 metų nužudytoji buvo ištekėjusi ir registruota Žlobine, o jos vyras gyveno Vileikoje. Tuomet imta aiškintis, kaip moteris atsidūrė Gardine ir kur kambario šeimininkas, imta ieškoti ir moters vyro. Pirmiausiai buvo surastas 23 metų kambario šeimininkas, o tikriau tai, kas iš jo liko. Sukapotas jo kūnas buvo išmestas į šiukšlių konteinerį. Nebuvo tik galvos.
Kas įvyko bute, paaiškėjo tik po to, kai po dviejų dienų milicininkai traukinyje sulaikė nužudytosios vyrą. Pareigūnai pakraupo pamatę, ką krepšyje vežasi Pavelas Seliūnas. Jame buvo išvirta nužudytojo galva.
Vyras buvo suimtas, o per tardymą paaiškėjo, kad tai jis nužudė savo žmoną ir jos pažįstamą. Po dvigubos žmogžudystės jis, sukapojo vyro kūną, beveik visas dalis išmetė į šiukšlių konteinerį, o išsiviręs galvą ir įsidėjęs ją į krepšį, patraukė namų link.
Kai apie tokius radinius sužinojo miesto visuomenė, po Gardiną pasklido gandai, jog viename bute satanistai įvykdė ritualinę žmogžudystę. Tačiau viskas buvo daug paprasčiau. Pavelas įtarė, kad jo žmona neištikima ir vieną dieną ėmė ją sekti. Jos pėdsakais jis ir atėjo į šeiminį bendrabutį. Paskambinęs į duris kambaryje rado savo žmoną. Prasidėjo santykių aiškinimasis. Įsiutęs vyras pirmiausiai nudūrė žmonos meilužį, o po to ir ją.
Prezidentas nepasigailėjo
Tardymas šioje byloje tęsėsi apie metus. P. Seliūnui buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė. Medikai pripažino, kad vyras pakaltinamas. 2013-ųjų metų birželio 12-ąją Gardino teismas pripažino P. Seliūną kaltu. Teisėjas Anatolijus Zajacas jam skyrė mirties bausmę sušaudant. Pats P. Seliūnas prisipažino kaltu, tačiau sakė, kad žmoną ir jos meilužį nužudė pavydo priepuolio metu ir kasaciniame skunde prašė bausmę sušvelninti. Tų pačių metų rugsėjo 17-ąją Baltarusijos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija, pirmininkaujant Valerijui Kalinkovičiui, paliko galioti Gardino teisėjo paskirtą bausmę.
Tuomet nuteistasis kreipėsi į Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką prašydamas jo pasigailėti. Į valstybės vadovą kreipėsi ir P. Seliūno motina, kuri, neneigdama sūnaus kaltės, prašė pakeisti mirties bausmę įkalinimu iki gyvos galvos. Bet prašymas nebuvo patenkintas. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka yra griežtas nusikaltėliams ir per pastaruosius 20 metų tik kartą, 1999 metais, pasigailėjo mirti nubausto kalinio.
Apie nuosprendžio įvykdymą nuteistojo motina sužinojo iš advokatės, kuriai buvo pranešta, kad P. Seliūnas „išvyko pagal nuosprendį“ (tai reiškia buvo sušaudytas). Jokių rašytinių dokumentų Pavelo motina iš valstybės pareigūnų nėra gavusi. Ji iki paskutinės minutės tikėjosi, kad prezidentas pasigailės jos sūnaus. Kaip tik prieš Velykas ji ruošėsi eiliniam pasimatymui su Pavelu.
Šūvis į pakaušį
Baltarusija yra vienintelė valstybė Europoje, kurioje tebegalioja mirties bausmė ir, kuri įvykdoma šaunant aukai į pakaušį.
Pagal VRM instrukciją, tam būna sudaroma 13 žmonių komanda. Vieni jų nuteistąjį išveda iš kameros, kiti – atveža į bausmės vykdymo vietą, treti – sušaudo ir palaidoja. Mirties bausmei vykdyti parenkami stiprios psichikos, fiziškai sveiki žmonės, neturintys bėdų šeimoje ar didelių buitinių rūpesčių. Jie iškviečiami iš savo darbo vietų taip, kad niekas nesuprastų, kur jie vyksta.
Paprastai komanda sudaroma keliems nuosprendžiams tą dieną įvykdyti, bet gali būti sušaudomas ir vienas žmogus. Į komandą taip pat įeina ir VRM atstovas bei gydytojas, kuriam tenka patvirtinti mirties faktą. Visą procesą stebi generalinio prokuroro paskirtas prokuroras.
Pagal instrukciją, prokuroras praneša nuteistajam, kad jo malonės prašymas atmestas ir kad nuosprendis bus įvykdytas. Nuteistasis tuo metu būna lyg aptemusios sąmonės, tampa paklusnus kaip gyvulys ir nelabai supranta, kas vyksta. Jis nuvedamas į specialią patalpą ir parklupdomas, o tada vykdytojas šauna į pakaušį. Mirtis paprastai ištinka akimirksniu. Visa procedūra užtrunka tik porą minučių.
Užfiksavęs mirties faktą, gydytojas, kartu su prokuroru ir komandos vadovu, pasirašo iš anksto surašytą aktą apie mirties bausmės įvykdymą. Tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį vėliau išrašomas mirties liudijimas.
Pralošė domino
Baltarusijos teismai per metus priima 5-6 mirties nuosprendžius. Štai Mogiliovo srities teismas mirties bausme nuteisė Grigorijų Juzepčiką (47m.), kuris kalėjime, žaizdamas domino su Igoriu Chodanovu, pralošė Pavlą Petrakovą. Pavlas buvo pasmaugtas. I. Chodanovui teismas skyrė 16 metų nelaisvės, o G. Juzepčiko kasacinį skundą Aukščiausiasis teismas atmetė.
Mogiliovo kalėjime Ukrainos pilietis G. Juzepčikas atlikinėjo 25 metų bausmę už nužudymą. Jis yra nužudęs 4 žmones, tad jam tikėtis prezidento malonės nėra jokių šansų. „Nuteistasis net ir būdamas kalėjime kelia visuomenei didžiulę grėsmę, o kad jis kalėjime ir būdamas ilgą laiką persiauklės jokios vilties, tad mirties bausmė šiuo atveju pateisinama“, – skelbiama teismo pareiškime.
Prisipažino žudęs
Pernai metų lapkričio pabaigoje Minsko rajono teismas paskelbė mirties nuosprendį Eduardui Lykovui (54 m.).Tardymo metu, o vėliau ir teisme, buvo nustatyta, kad E. Lykovas nužudė penkis žmones. Prieš tai jis jau buvo teistas už plėšikavimą, vagystes, chuliganizmą ir alimentų nemokėjimą.
Pirmąją žmogžudystę E. Lykovas įvykdė 2002-ais metais Minsko rajono Kiršių kaime. Tuomet jis buvo atvažiavęs į svečius pas buvusį kameros draugą, kuris „zonoje“ gyrėsi, kad gyvena kotedže, yra turtingas ir apylinkėse visi jo bijo. Atvažiavęs į kaimą ir pamatęs, kokioje lūženoje gyvena turtuolį vaidinęs kalinys, E. Lykovas tiesiai šviesiai jam pasakė, kad „tu, vyruti, esi bomžas ir nevaidink kieto“. Kai šis kažką atsikirto, Eduardas griebėsi peilio. Jis 8 kartus dūrė „turtuolio“ motinai, o po to jos sūnų uždaužė kirviu. Pernakvojęs šalia lavonų ankstų rytą E. Lykovas dingo iš kaimo.
Už tas žmogžudystes buvo nuteistas visai nekaltas užmuštojo brolis. Visa laimė, kad tuomet teismas neskyrė jam mirties bausmės. Tuo metu, kai E. Lykovas žudė jo brolį ir motiną, šis girtas miegojo. Kai rytą atsibudo, pamatė du lavonus. Jis iškvietė miliciją ir buvo areštuotas. Net pats įtikėjo tardytojo įpiršta versija, kad neva, kai atėjo pas motiną, rado brolio ją jau nužudytą, tad įpykęs jis nužudė brolį.
Ir tik sulaikius E. Lykovą paaiškėjo tiesa. Šis papasakojo, kaip žudė Kiršiuose ir net prisiminė, ką kreida buvo užrašęs ant veidrodžio. O jau atlikęs bausmę už nužudymą vyras maloniai nustebo, kai sužinojo, kad ne jis nužudė brolį, o brolis nekaltas dėl motinos mirties.
2004-aisiais Gardino rajone, Novaja Goža kaime ginčo metu E. Lykovas nužudė iš kalėjimo sugrįžusi sugyventinės vyrą. Tos žmogžudystės niekas ir nesiaiškino. Nužudytojo lavonas buvo užkastas, o pas tą moteriškę E. Lykovas pragyveno dar septynerius metus, kol vieną dieną nužudė ir ją. Pirmiausiai trenkė svarmeniu, o po to pasmaugė.
E. Lykovą sulaikė 2011-aisiais, kai netoli Minsko, Ždanovičiuose, buvo rastas 74 metų pensininko lavonas. Pensininkas buvo mėgėjas išgerti ir, kai su buteliu pas jį užsuko bomžas, mielai jį priėmė. O kai pastarajam kažkas nepatiko, jis sugėrovą užmušė.
Suimtas E. Lykovas smulkiai papasakojo, ką ir kaip nužudęs. Tardytojai kruopščiai tikrino jo pasakojimus, kurie pasitvirtino. Jis atskleidė dar vieną žmogžudystę, apie kurią net nebuvo žinoma. Kai pagal jo parodymus buvo atkastas 2004-ais metais nužudyto žmogaus lavonas, jį atpažinti buvo įmanoma tik atlikus DNR ekspertizę. Buvo imtasi nužudytojo giminių paieškos. Altajuje buvo surasta jo pusseserė, kurį parodė, kur palaidoti aukos tėvai. Ir tik ekshumavus jų palaikus buvo paimta DNR tyrimams reikalinga medžiaga.
E. Lykovui buvo atlikta ir psichiatrinė ekspertizė. Buvo nustatyta, kad vyras yra labai agresyvus, tačiau pakaltinamas.
102 peilio dūriai
O štai Gomelio srities teismo už studentės Natalijos Jemeljančikovos žiaurų nužudymą sušaudyti nuteistam Aleksandrui Grunovui (25 m.) kol kas mirties bausmė nebus vykdoma. Nuteistasis nuosprendį apskundė. Aukščiausiasis teismas išnagrinėjo kasacinį skundą ir bylą gražino žemesnės pakopos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sutiko su advokato Sergejaus Krasnovo teiginiais, kad nagrinėjant šią bylą buvo keletas procesinių pažeidimų. Net neaiški ir psichiatrų nuomonė dėl teisiamojo pakaltinamumo.
A. Grunovas merginai smogė net 102 peilio dūrius. Už tai, kad ji Aleksandrą pavadino gaidžiu. Natalija nežinojo, kad jos brolio pažįstamas buvo ką tik grįžęs iš kalėjimo, kur tokiu žodžiu vadinami labiausiai nuskriausti kaliniai ir kad tai – didžiausiais įžeidimas. A. Grunovas buvo atlikęs bausmę už labai sunkų nusikaltimą. 2005-aisiais jis nužudė motinos sugyventinį ir buvo nuteistas 8 metams nelaisvės.
Žmonės palaiko
1996 metais Baltarusijoje įvyko referendumas ir net 80,44 procentų piliečių pasisakė už mirties bausmę.
Nežiūrint didelio gyventojų palaikymo Baltarusijos valdžia neafišuoja mirties bausmės vykdymo. Net žmogaus teisių gynėjai nežino tikrosios statistikos: kiek žmonių nuteisiama tokia bausme ir kiek nuosprendžių įvykdoma. Manoma, kad pernai mirties bausme buvo nuteisti keturi žmonės.
Europoje ypač aršios diskusijos kilo, kai buvo sušaudyti mirties bausme nuteisti Dmitrijus Konovalovas bei Vladislavas Kovaliovas. Jie buvo nuteisti už tai, kad 2011-ųjų balandžio mėnesį įvykdė teroro aktą Minsko metropolitene, per kurį žuvo 15 žmonių, o dar keli šimtai nukentėjo. Baltarusijos teisėsauga neįprastai greitai atliko tyrimą ir rado įtariamuosius. D. Konovalovas ir V. Kovaliovas, abu 25 metų amžiaus draugai nuo vaikystės, buvo suimti savo bute. D. Konovalovas savo kaltę pripažino, o V. Kovaliovas, vėliau savo parodymų išsižadėjo ir pareiškė tyrėjams, kad girdėjo, kaip jo draugas per tardymus buvęs mušamas.
Nuosprendis D. Konovalovui ir V. Kovaliovui buvo įvykdytas nepraėjus nė metams nuo teroro akto dienos. Baltarusijos režimas nepaisė nei užsienio valstybių, nei Europos Sąjungos įspėjimų išsaugoti abiejų nuteistųjų gyvybes, kol bus išsklaidytos, kaip sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, „visos abejonės“.
Tačiau sulaukta ir kitokios reakcijos. Po šios bausmės įvykdymo Rusijoje atlikta apklausa parodė, kad net 62 procentai šios šalies apklaustųjų yra už mirties bausmę.
Tik faktai
Pernai pasaulio valstybėse mirties bausmė buvo įvykdyta 778 žmonėms ir tai yra 96 daugiau nei užpernai. Tačiau į tą skaičių nepatenka mirties nuosprendžiai, kurie įvykdomi Kinijoje, nes ši šalis tokią statistiką yra įslaptinusi.
Mirties bausmę tebetaiko pusšimtis šalių, o taip pat – 35 JAV valstijos. Nors žmogaus teisių gynėjai teigia, kad daugiausia mirties nuosprendžių įvykdoma Kinijoje, tačiau oficiali statistika skelbia, kad pernai daugiausi žmonių teismo nuosprendžiu nužudyta Irane (369 mirties nuosprendžiai), Irake (169) ir Saudo Arabijoje (79).
Valstybėse, kuriose nepanaikinta mirties bausmė, ji taikoma už sunkiausius nusikaltimus asmeniui – už iš anksto suplanuotą nužudymą, nužudymą iš savanaudiškų paskatų, šnipinėjimą, valstybės išdavimą ir veikimą prieš savo valstybę; kai kuriuose musulmoniškuose kraštuose mirties bausmė taip pat taikoma ir už seksualinius nusikaltimus.
Zbignevas JANKOVSKIS
