Auganti nelygybė JAV miestuose gali sukelti didelius socialinius neramumus ir padidinti mirtingumą, skelbiama naujoje Jungtinių Tautų ataskaitoje apie urbanizaciją.
Ištyrus 120 didžiųjų miestų, nustatyta, kad Niujorkas užima gėdingą 9 vietą pagal socialinės nelygybės mastą. Tuo tarpu tokie miestai kaip Atlanta, Naujasis Orleanas, Vašingtonas ir Majamis savo nelygybės mastais lygiuojasi su Kenijos sostine Nairobiu ar Dramblio Kaulo Kranto sostine Abidžanu.
„Didelė nelygybė gali sukelti neigiamas socialines, ekonomines ir politines pasekmes, kurios gali turėti destabilizuojantį poveikį visuomenei. Nelygybė kuria socialinius ir politinius pasidalijimus, kurie gali peraugti į socialinius neramumus ir nesaugumą“ – teigiama ataskaitoje.
Remiantis ataskaitoje pateiktais duomenimis, rasė yra pagrindinis faktorius, apibrėžiantis nelygybės mastus JAV ir Kanados miestuose.
„Vakariniame Niujorke apie 40 proc. juodaodžių, lotynų amerikiečių ar mišrių namų ūkių pajamos buvo mažesnės nei 15 tūkst. dolerių. Baltaodžių gretose tokių buvo tik 15 proc. Afroamerikiečių gyvenimo trukmė JAV yra praktiškai tokia pati kaip žmonių, gyvenančių Kinijoje ar kai kuriose Indijos valstijose, net nepaisant to, kad JAV yra žymiai turtingesnės nei šios dvi valstybės“ – rašoma ataskaitoje.
Nelygybė buvo matuojama remiantis „Gini koeficientu“, kuris dažniausiai pasitelkiamas valstybių gerovei matuoti. Kuo didesnis koeficientas, tuo didesnė yra turto koncentracija kelių žmonių rankose.
„Yra aišku, kad socialinė įtampa kyla iš nelygybės“ – teigė tyrimą vykdžiusios JT-Habitat agentūros atstovė Anna Tibaijuka.
Ataskaitoje teigiama, kad Indija dėl ekonominės liberalizacijos ir globalizacijos tampa vis nelygesne visuomene. Miestai, kuriuose yra didžiausia nelygybė, yra Pietų Afrikos Respublikoje, Namibijoje ir Lotynų Amerikoje.
Pekinas buvo pripažintas miestu, kuriame užfiksuota mažiausia nelygybė. Po šio miesto žengia Indonezijos sostinė Džakarta ir Etiopijos miestas Dire Dava.
Europoje, kurioje dažniausiai yra daugiau egalitarizmo nei kituose kontinentuose, labiausiai lygiomis valstybėmis pripažintos Danija, Suomija, Olandija ir Slovėnija. Tuo tarpu didžiausi gerovės skirtumai egzistuoja Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje. „Nelygybė yra itin reikšminga Rytų Europos miestuose, didžiuosiuose Ispanijos miestuose ir Anglijos šiaurėje“ – rašoma ataskaitoje.
Dokumente taip pat atskleidžiamas nesustabdomas žmonių judėjimas iš kaimo į miestą. Manoma, kad pirmą kartą pasaulyje miestuose gyvenančių žmonių skaičius viršijo kaimo vietovėse gyvenančių žmonių skaičių.
Teigiama, kad urbanizacija ir toliau tik spartės ir 2050 metais miestuose gyvens 70 proc. visų žmonių.
Sparčiausia urbanizacija vyksta Kinijoje, kur milijonai žmonių iš kaimų persikrausto į miestus. Ataskaitoje teigiama, kad per paskutiniuosius 18 metų buvo pastatyti 49 nauji miestai. Sparti urbanizacija atnešė didesnę gerovę, tačiau turėjo ir gausybę negatyvių pasekmių.
„Kinijoje egzistuoja giliausia pasaulyje nelygybė, nes miestiečių pajamos yra triskart didesnės nei kaimo gyventojų. Nelygybė tik auga. Neproporcingą naudą gauna daugiausiai gabumų turintys darbininkai, o tuo tarpu bedarbiai ir išsilavinimo neturintys asmenys susiduria su rimtomis problemomis“ – skelbia ataskaita.
Urbanizacija sparčiausia yra besivystančiame pasaulyje, kuriame miestiečių skaičius per mėnesį vidutiniškai padidėja 5 mln. žmonių. Urbanizacijos tempai besivystančiame pasaulyje sudaro 95 proc. viso pasaulio urbanizacijos tempų. 2050 metais 63 proc. viso pasaulio miestiečių gyvens Azijos miestuose.
Tokijas veikiausiai liks didžiausiu pasaulyje megamiestu, kuriame, kaip prognozuojama, 2025 metais gyvens 36,4 mln. žmonių. Tačiau tokie miestai kaip Meksikas, Niujorkas ar San Paulas savo vietas greičiausiai bus priversti užleisti Mumbajui, Deliui ir Dakai. Afrikoje sparčiausiai turėtų augti Kinšasos ir Lagoso miestai, kurių gyventojų gretas iki 2025 metų veikiausiai papildys daugiau nei 6 mln. gyventojų.
Be to, labai paspartės judėjimas ne iš miesto į kaimą, o iš miesto į miestą. Ypač daug naujų gyventojų turėtų pritraukti sostinės, kurios susilaukia didžiausių vyriausybės investicijų.
Pabrėžiama, kad 46 valstybėse, tarp kurių yra Vokietija, Italija, Japonija ir dauguma posovietinių valstybių, miesto gyventojų skaičius 2050 metais bus mažesnis nei yra dabar. Skelbiama, kad per pastaruosius 30 metų išsivysčiusio pasaulio miestai susiduria su gyventojų mažėjimu.
49 miestai Didžiojoje Britanijoje, tarp kurių yra Liverpulis ir kiti senieji pramonės centrai šalies šiaurėje, bei 100 Rusijos miestų nuo 1990 iki 2000 metų neteko dalies gyventojų. To priežastis dažniausiai yra nedarbas. Be to, labai svarbus faktorius yra ir aplinka: oro užterštumas, dirvožemio tarša ir pan.
