Vieni mano, kad idealios atostogos – tai savaitė prie jūros, kitiems – kultūrinė kelionė į miestą. O pagal 9 šalių, daugiau nei 3 tūkst. atostogautojų duomenis, atlikta analizė rodo, kad įvairūs atostogų tipai turi savų privalumų, rašo „The Times“.
Svarbiausia – kuo aktyvesnė veikla, kuo didesnis atsiribojimas nuo darbo ir galbūt – dviejų savaičių atostogų padalijimas į dvi trumpesnes dalis.
Gera žinia ta, kad nepriklausomai nuo to, kur keliausite, vasaros atostogos turės didesnį teigiamą poveikį jūsų gerovei, nei anksčiau manė mokslininkai.
Tyrimas parodė, kad atostogos pagerina savijautą, o šis poveikis išlieka dar kelias savaites po sugrįžimo.
„Žmonės nepasinaudoja savo atostogų dienomis“
Ryanas Grantas iš Šiaurės Karolinos universiteto teigė, kad jis ir kolegos ėmėsi tyrimo, nes žmonės nepakankamai vertina atostogas.
„Pastebime tendenciją, kad žmonės paprasčiausiai nepasinaudoja savo atostogų dienomis“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Tuo pat metu stebime, kaip vis labiau plinta stresas ir išsekimas.“
Ankstesni tyrimai rodė, kad poilsio poveikis gerovei yra menkas. Tačiau per pastaruosius 15 metų atlikta gerokai daugiau tyrimų. R. Grantas juos apibendrino ir parengė naują poilsio poveikio vertinimą – tiek psichologiniu, tiek fiziniu požiūriu.
Fiziniai rodikliai, anot jo, buvo svarbūs, nes stresas daro įtaką tokiems negalavimams kaip galvos ar nugaros skausmai.
Išanalizavęs 132 tyrimus, R. Grantas pripažino, kad rezultatai nustebino. „Gerovės padidėjimas buvo kur kas didesnis, nei tikėjomės“, – sakė jis.
„Jis viršijo daugumos kitų kasdienio gyvenimo įvykių poveikį“, – pridūrė tyrėjas.
Be to, šis poveikis buvo ilgalaikis: „Žmonės pasiekia tokį patį gerovės lygį kaip per atostogas tik po 43 dienų.“
Tyrėjai nustatė, kad svarbiausias veiksnys yra psichologinis atsiribojimas
Atostogos namuose pasirodė esančios viena prasčiausių alternatyvų. „Svarbiausia – atsijungti nuo darbo. Nežiūrėti el. pašto, nebendrauti su kolegomis. Kuo labiau tai pavyksta, tuo geresnė nauda“, – teigė tyrėjai.
Idealu, jei žmonės tai daro vaikščiodami ar buriuodami – fizinis aktyvumas pasirodė esąs viena naudingiausių veiklų. Antroje vietoje – socialinis bendravimas.
Tuo tarpu pasyvus poilsis, kaip knygos skaitymas prie baseino, turėjo mažesnį poveikį gerovei.
Be to, kalbant apie malonumą pačiu atostogų metu, kuo jos ilgesnės – tuo geriau. Tačiau yra vienas „bet“ – dviejų savaičių trukmės atostogos greičiau pasiekdavo kulminacinį tašką, po kurio sekdavo nuosmukis. Kodėl – ne visiškai aišku.
Viena iš teorijų: ilgesnės atostogos reiškia, kad grįžus pirmadienį laukia nemaloni darbo krūva.
Kita galimybė, pasak R. Granto, – atostogautojai tiesiog pripranta prie malonesnio gyvenimo ritmo, ir „organizmas patiria šoką pirmadienio rytą, kai vėl grįžtama į biurą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
