Po to, kai Rusija 2022 m. vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą, ES valdžios institucijos, siekdamos kovoti su „dezinformacija“, uždraudė Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos transliacijas bloke, taip pat ir internete. Tačiau praėjus daugiau nei trejiems metams, „sankcionuotos žiniasklaidos priemonės dažniausiai vis dar yra aktyvios ir prieinamos“ šalių narių teritorijose, sakoma ataskaitoje, kurią paskelbė Londone įsikūrusi ekspertų grupė Strateginio dialogo institutas (angl. Institute for Strategic Dialogue, ISD).
„Rusijos valstybinė žiniasklaida ir toliau aktyviai veikia internete, nuolat keldama iššūkį Vakarų demokratijoms“, – tvirtinama ataskaitoje ir taip pat pažymima, kad blokavimai, kurių imasi interneto paslaugų teikėjai, „dažniausiai yra neveiksmingi“.
ES sankcijomis buvo uždraustos žiniasklaidos organizacijos RT, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Russia Today“, ir „Sputnik“, taip pat ir kiti valstybės kontroliuojami kanalai, naujienų agentūros ir laikraščiai, kaltinami „informacinio karo“ vykdymu. Kiekviena ES šalis narė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrinta, jog interneto paslaugų teikėjai taikytų blokavimus.
Tačiau ISD ataskaitoje buvo pažerta kritikos Europos Komisijai (EK), nes ji esą „nesugebėjo“ sudaryti „galutinio skirtingų domenų versijų sąrašo“. Ataskaitoje nurodoma, kad šalys ir interneto paslaugų teikėjai neturėjo „gairių, reikalingų veiksmingam ir tikslingam įgyvendinimui“. Teigiama, kad buvo nustatytos 26 žiniasklaidos priemonės, kurioms taikomos sankcijos, tačiau jos turi 58 skirtingus interneto domenus.
ISD paragino EK sudaryti „nuolat atnaujinamą ir viešai prieinamą sąrašą“, kuriame būtų pateikti visi atitinkami domenai ir sankcijų paketai, kad būtų paspartintas įgyvendinimas. Ataskaitoje kalbama apie Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Lenkiją, Čekiją ir Slovakiją, kuriose buvo išbandomi trys populiariausi interneto paslaugų teikėjai.
Nustatyta, kad, „kalbant apie įgyvendinimą, prasčiausiai pasirodė“ Slovakija, kurios ministras pirmininkas Robertas Fico yra žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų ir kur per bandymus buvo prieinami visi sankcionuoti domenai. Po Slovakijos rikiuojasi Lenkija, kur buvo prieinama mažiausiai 50 domenų, o Prancūzijos ir Vokietijos interneto paslaugų teikėjai buvo efektyviausi.
Dauguma sankcionuotų domenų nesulaukė didelio dėmesio, tačiau penki domenai kiekvieną mėnesį turėjo po daugiau nei 50 000 lankytojų iš Vokietijos, nustatyta ataskaitoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
