Trumpas teigia, kad Izraelis ir „Hezbollah“ susitarė nutraukti kovas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Izraelis ir „Hezbollah“ susitarė nutraukti kovas, ir pridūrė, jog derybos su Iranu sparčiai juda į priekį, nors atrodė, kad jos gali žlugti dėl Izraelio puolimo Libane.
D. Trumpas socialiniuose tinkluose nurodė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pažadėjo nesiųsti karių į Libano sostinės Beiruto pietinius priemiesčius, kaip buvo grasinama, o „Hezbollah“ sutiko, jog „visas apšaudymas bus nutrauktas“.
Tokie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Irano naujienų agentūra „Tasnim“ pranešė, kad Teheranas, protestuodamas dėl besiplečiančio Izraelio puolimo Libane prieš Irano sąjungininkę „Hezbollah“, sustabdė dialogą su tarpininkais.
„Turėjau labai produktyvų pokalbį telefonu su Izraelio ministru pirmininku Bibi Netanyahu, ir kariai nebus siunčiami į Beirutą, o pakeliui esantys kariškiai jau buvo apgręžti“, – rašė D. Trumpas.
„Taip pat per aukštus atstovus turėjau labai gerą pokalbį telefonu su „Hezbollah“, ir jie sutiko, kad visas apšaudymas bus nutrauktas – kad Izraelis jų nepuls, o jie nepuls Izraelio“, – teigė jis.
Po kelių minučių pasirodžiusiame atskirame įraše D. Trumpas pažymėjo, kad „derybos su Irano Islamo Respublika sparčiai tęsiamos. Ačiū už jūsų dėmesį šiam klausimui!“
Tačiau anksčiau pirmadienį JAV lyderis siuntė prieštaringus signalus apie savo entuziazmą dėl derybų, kuriomis siekiama užbaigti Irano karą, kurį Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo vasario 28 d.
Telefonu duodamas interviu JAV transliuotojui CNBC D. Trumpas pareiškė, esą jam nerūpi, jei derybos su Iranu žlugtų.
„Jei jos baigsis, tai baigsis“, – CNBC sakė D. Trumpas.
„Tiesą sakant, man atrodė, kad jos pradėjo darytis labai nuobodžios“, – tvirtino jis.
D. Trumpas pirmadienį stočiai „NBC News“ atskirai teigė, kad jis nebuvo informuotas, jog Iranas stabdo derybas, tačiau jis mano, „kad mes per daug kalbėjome, jei norite žinoti tiesą“.
„Manau, kad tyla būtų labai gerai, ir taip galėtų būti ilgą laiką“, – NBC sakė jis.
JT ragina gerbti paliaubas ir reiškia didelį susirūpinimą dėl padėties Libane
Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį išreiškė susirūpinimą dėl Izraelio išplėsto puolimo Libane ir paragino visas šalis gerbti paliaubas, deryboms dėl JAV ir Irano karo nutraukimo atsidūrus pavojuje.
„Esame giliai sunerimę dėl karinių veiksmų suaktyvėjimo visame pietų Libane ir už jo ribų“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.
„Raginame visus veikėjus gerbti karo veiksmų nutraukimą ir vengti tolesnio eskalavimo“, – pridūrė jis.
Iranas pirmadienį sustabdė visus kontaktus su Jungtinėmis Valstijomis per tarpininkus, pranešė Irano naujienų agentūra „Tasnim“.
„Atsižvelgiant į besitęsiančius sionistinio režimo (Izraelio) nusikaltimus Libane ir į tai, kad Libanas buvo viena iš paliaubų sąlygų, o šios paliaubos dabar pažeistos visuose frontuose, įskaitant Libaną, Irano derybų grupė stabdo dialogą ir keitimąsi tekstais per tarpininkus“, – pranešė „Tasnim“.
„Hezbollah“ artimas šaltinis: grupuotė neįsipareigojo nutraukti atakų Šiaurės Izraelyje
„Hezbollah“ nenutrauks atakų prieš Šiaurės Izraelį, izraeliečiams pirmadienį pagrasinus bombarduoti pietinius Beiruto priemiesčius, jei kovotojai tęs išpuolius, naujienų agentūrai AFP pranešė Irano remiamai grupuotei artimas šaltinis.
„Hezbollah“ „neįsipareigojo nutraukti atakų“ Šiaurės Izraelyje, sakė anonimiškumo prašęs šaltinis ir pridūrė: „Kodėl reikėtų nutraukti šias Izraeliui kenkiančias atakas, kol jis bombarduoja Libaną?“
Anksčiau pirmadienį Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, kad „jei šiaurėje nebus ramybės, nebus ramybės ir Beirute“, o vienas aukšto rango JAV pareigūnas sekmadienį AFP teigė, kad Vašingtonas „pasiūlė aiškią seką: „Hezbollah“ turi nutraukti visas atakas prieš Izraelį“ ir „mainais Izraelis susilaikytų nuo eskalacijos Beirute“.
Irano Revoliucinė gvardija grasina atverti „naujus frontus“ dėl Izraelio puolimo Libane
Irano Revoliucinė gvardija pagrasino atverti „naujus frontus“ ir palikti Hormuzo sąsiaurį uždarytą dėl Izraelio puolimo Libane, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Iranas mano, kad raudonųjų linijų peržengimas Libane ir Gazos Ruože reiškia tiesioginį karą“, – pareiškė gvardijos žvalgybos organizacija, kurią cituoja valstybinė televizija.
„Savo ruožtu jis yra pasiryžęs vykdyti gynybines operacijas, imdamasis prasmingų veiksmų ir atverdamas naujus frontus, taip pat išsaugodamas Hormuzo sąsiaurio lygtį“, – pridūrė žvalgybos organizacija.
Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Mojtabos Khamenei patarėjas kariniais klausimais Mohsenas Rezaee pirmadienio vakarą tinkle „X“ parašė, kad „įtampos eskalavimas Libane nebus toleruojamas“.
„Irano Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų kantrybė turi ribas“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūra „Tasnim“ kiek anksčiau pranešė, kad Iranas ir jo sąjungininkai, reaguodami į Izraelio kariuomenės veiksmus Libane, „suaktyvins kitus frontus, įskaitant Bab el Mandebo sąsiaurį“ Raudonosios jūros prieigose.
Irano sąjungininkai Jemeno hučiai praeityje atakavo laivus šiame sąsiauryje ir aplinkiniuose vandenyse, taip priversdami laivus leistis į ilgas keliones aplink Afriką, užuot plaukus per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą.
Raudonojoje jūroje taip pat yra Saudo Arabijos Janbu uostas, per kurį Rijadas galėjo eksportuoti milijonus barelių naftos, apeidamas Hormuzo sąsiaurio ir Persijos įlankos uždarymą.
Dėl Izraelio puolimo Libane Irano revoliucinė gvardija grasina „naujais frontais“
Irano revoliucinė gvardija, reaguodama į Izraelio puolimą Libane, pagrasino atidaryti „naujus frontus“ ir laikyti uždarytą Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Iranas raudonųjų linijų peržengimą Libane ir Gazos Ruože laiko tiesioginiu karu“, – valstybinė televizija citavo gvardijos žvalgybos organizaciją.
Ji pridūrė, kad „mainais į tai jis yra pasiryžęs vykdyti gynybines operacijas, imdamasis reikšmingų veiksmų ir atidarydamas naujus frontus, taip pat išlaikydamas pusiausvyrą Hormuzo sąsiauryje“.
Libanas: per Izraelio smūgį Tyro mieste padaryta žala ligoninei
Libanas pirmadienį pranešė, kad Izraelio smūgis kliudė teritoriją šalia ligoninės pietiniame Tyro mieste.
Valstybinė nacionalinė naujienų agentūra pranešė, kad smūgis, nukreiptas į sankryžą netoli Džabal Amelio ligoninės, „kliudė pastatą ir automobilių stovėjimo aikštelę, dėl to sužeista keletas žmonių“.
Sveikatos apsaugos ministerija pasidalijo dviem vaizdo įrašais, kuriuose matoma žala ligoninės palatoje: griuvėsiai ir nuolaužos, išdaužytos lubos, kraujas ant grindų ir sudužęs stiklas, o iš gaisro, kilusio, kaip atrodo, stipriai apgadintoje gretimoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kyla dūmai.
Smūgiams stiprėjant, Izraelis ragina Beiruto pietinių priemiesčių gyventojus išvykti
Izraelio kariuomenė paragino Libano sostinės Beiruto pietinių priemiesčių gyventojus išvykti.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime arabų kalba kariuomenės atstovas pareiškė, kad žmonės turėtų palikti savo namus dėl savo pačių saugumo.
Jei grupuotė „Hezbollah“ tęs išpuolius prieš Izraelio miestus, Izraelio kariuomenė atsakys atakomis prieš taikinius Beiruto pietiniuose priemiesčiuose, sakoma pranešime.
Tai pirmasis tokio pobūdžio raginimas evakuotis iš šios teritorijos nuo paliaubų pradžios balandžio viduryje.
Izraelis jau paskelbė apie naujas atakas prieš „Hezbollah“ taikinius Dahijos priemiesčiuose, dėl kurių daugybė gyventojų nuo ryto išvyko iš šios vietovės.
Priemiesčiai yra svarbi „Hezbollah“ tvirtovė, taip pat tankiai apgyvendinta gyvenamoji zona. Dabartinio karo metu toje teritorijoje jau buvo sunaikinta daug pastatų.
Libano prezidentas Josephas Aounas anksčiau pirmadienį pareiškė, kad ketina tęsti derybas su Izraelio vyriausybe, nepaisant didėjančios įtampos tarp Izraelio ir „Hezbollah“.
Izraelio ir Libano atstovai antradienį Vašingtone turėtų surengti tiesiogines derybas dėl kovų nutraukimo. Tačiau „Hezbollah“ derybose nedalyvauja, o sąlygos veiksmingam ugnies nutraukimui nėra daug žadančios.
Izraelis išplėtė puolimą pietuose ir žengia toliau į šiaurę, o „Hezbollah“ sustiprino atakas prieš šiaurinę Izraelio dalį.
Irano prezidentas žada užtikrinti Japonijos laivų tranzitą per Hormuzo sąsiaurį
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pažadėjo Japonijai sudaryti sąlygas jos laivams plaukti per Hormuzo sąsiaurį, kuris yra beveik visiškai uždarytas nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasarį.
„Stengsimės užtikrinti sklandų ir lengvą Japonijos laivų plaukimą“, – per pokalbį telefonu Japonijos ministrei pirmininkei Sanae Takaichi sakė M. Pezeshkianas, pranešė prezidentūra.
Iranas nutraukia derybas su JAV: įvardijo pagrindinę priežastį
Pasak pusiau oficialios naujienų agentūros „Tasnim“, Irano derybų komanda nutraukia pranešimų apsikeitimą su JAV per tarpininkus dėl Izraelio išpuolių Libane.
Agentūra pranešė, kad Irano derybų komanda sustabdys „derybas ir tekstų apsikeitimą per tarpininkus“.
Ji teigė, kad padėtis Libane buvo esminė paliauboms, o tai reiškia, kad „šios paliaubos buvo pažeistos visuose frontuose, įskaitant Libaną“.
Pasak „Tasnim“, „jokio dialogo nebus“, kol nebus atsižvelgta į Irano ir „Hezbollah“ „pozicijas šiuo klausimu“.
Agentūra pažymi, kad Irano pareigūnai reikalauja sustabdyti Izraelio puolimą ir visiškai pasitraukti iš okupuotų teritorijų.
Be to, „Tasnim“ praneša, kad Iranas dabar ėmėsi visiškai blokuoti Hormuzo sąsiaurį, nors Teheranas anksčiau tvirtino, jog leidžia tam tikriems laivams plaukti per svarbius laivybos kelius Irano nustatytomis sąlygomis.
Taip pat „pasipriešinimo frontas“ blokuotų Bab al Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu.
Anksčiau šiandien keli svarbūs Irano pareigūnai viešai pasmerkė besiplečiantį Izraelio puolimą Libane po to, kai Benjaminas Netanyahu įsakė savo ginkluotosioms pajėgoms smogti „Hezbollah“ tvirtovei Beirute.
Tai būtų tik trečias toks smūgis Libano sostinei nuo Izraelio ir Libano paliaubų pradžios, kurios praktiškai nesilaikoma.
Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad JAV ir Izraelis yra „atsakingi už bet kokio paliaubų pažeidimo pasekmes“ „visuose frontuose“.
Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas ir kariuomenė taip pat pasisakė prieš Izraelio išpuolį ir perspėjo apie pasekmes.
„Hamas“ su tarpininkais Egipte tarsis dėl paliaubų Gazos Ruože pratęsimo
Grupuotės „Hamas“ delegacija trečiadienį Egipte susitiks su tarpininkais, kad aptartų būdus pratęsti trapias paliaubas Gazos Ruože, naujienų agentūrai AFP pranešė palestiniečių islamistinio judėjimo atstovai.
Palestinos teritorijoje tebesitęsia kasdieniai smurto protrūkiai, Izraelio kariuomenei ir grupuotei „Hamas“ kaltinant viena kitą nuo spalio galiojančių paliaubų pažeidimais.
Perėjimas į antrąjį paliaubų etapą, kuris turėjo apimti „Hamas“ nusiginklavimą ir laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą, jau kelis mėnesius lieka sustabdytas.
„Egiptas pakvietė „Hamas“ ir kitas grupuotes trečiadienį dalyvauti derybose su tarpininkais... kuriose taip pat dalyvaus Kataro ir Turkijos pareigūnai“, – sakė „Hamas“ pareigūnas, kuri nenorėjo būti įvardytas, nes neturėjo įgaliojimų viešai kalbėti šiuo klausimu.
„Tarpininkai pateikė idėjų, kaip suformuluoti naują, patikslintą pasiūlymą, priimtiną tiek „Hamas“, tiek Izraeliui“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, „Hamas“ delegacija, vadovaujama vyriausiojo derybininko Khalilo al Hayya, taip pat kitų palestiniečių grupuočių atstovai turėtų nuo antradienio pradėti atvykti į Kairą deryboms, kurios vyks Viduržemio jūros pakrantės mieste Alameine.
„Hamas“ mano, kad proveržis ir pažanga įmanomi, jei Izraelis nesukurs naujų kliūčių ir turės nuoširdų norą pasiekti sprendimą“, – pridūrė jis.
Viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pažangai derybose dėl paliaubų, yra „Hamas“ nusiginklavimo klausimas.
„Pasipriešinimo grupuotės nepriims nusiginklavimo okupanto nustatytomis sąlygomis“, – AFP sakė kitas „Hamas“ pareigūnas.
„Hamas“ ne kartą teigė neprieštaraujanti dalies ginklų atidavimui, tačiau tai turėtų būti politinio proceso, kuriame dalyvautų palestiniečiai, dalis.
Praėjusią savaitę Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė įsakęs kariuomenei perimti kontrolę 70 proc. Gazos Ruožo teritorijos, nepaisydamas anksčiau sutartų paliaubų sąlygų.
Tuo metu „Hamas“ apkaltino B. Netanyahu „akivaizdžiu pažeidimu“ ir pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos bei jos vyriausiojo atstovo Gazai Nikolajaus Mladenovo „visišką tylą“.
Antrasis „Hamas“ atstovas pirmadienį sakė, kad tarpininkai planuoja grupės ir N. Mladenovo susitikimą Egipte, kur diskusijos bus sutelktos į atstatymo darbus ir palestiniečių teritorijos administravimo perdavimą Nacionaliniam Gazos Ruožo administravimo komitetui.
Penkiolikos narių technokratinis komitetas buvo sudarytas kasdieniam teritorijos valdymui prižiūrint Taikos tarybai, tačiau jam iki šiol nebuvo sudarytos galimybės patekti į teritoriją.
Tuo metu Gazos Ruožą toliau krečia smurto protrūkiai.
Pasak Gazos sveikatos ministerijos, kuri yra pavaldi „Hamas“ ir kurios duomenis Jungtinės Tautos (JT) laiko patikimais, nuo paliaubų pradžios Izraelis nužudė mažiausiai 932 žmones.
Izraelio kariuomenė teigia per tą patį laikotarpį Gazos Ruože praradusi penkis karius.
ELTA primena, kad karas Gazos Ruože prasidėjo po beprecedentės „Hamas“ ir kitų ekstremistinių grupuočių atakos prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d., per kurią žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių. 251 žmogus buvo paimtas įkaitais. Nuo karo pradžios per Izraelio atakas Gazos Ruože žuvo per 70 tūkst. žmonių.
ES ragina Izraelį stabdyti karinę eskalaciją Libane
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Izraelį sustabdyti savo karinę operaciją Libane.
Savaitgalį Izraelis užėmė strateginę Boforo pilį ir pareiškė, kad atnaujins smūgius pietinėje Beiruto dalyje.
„Raginame Izraelį sustabdyti karinę eskalaciją Libane ir gerbti Libano suverenitetą bei teritorinį vientisumą“, – sakė ES atstovas spaudai Anouaras El Anouni.
Izraelio ministras: jei „Hezbollah“ tęs atakas, Beirute ramybės nebus
Jei grupuotė „Hezbollah“ tęs atakas, Beirute ramybės nebus, pirmadienį pareiškė Izraelio gynybos ministras, taip pat žadėjęs Pietų Libano Litani upės regione įrengti karinės kontrolės zoną.
„Dahiyeho priemiestis Beirute niekuo nesiskiria nuo bendruomenių Šiaurės Izraelyje – jei šiaurėje nebus ramybės, jos nebus ir Beirute“, – savo biuro išplatintame pareiškime teigė Israelis Katzas, turėdamas galvoje Beiruto pietinį priemiestį ir „Hezbollah“ tvirtovę, kur pirmadienį jis buvo įsakęs surengti smūgius.
„Tuo pačiu metu IDF (Izraelio gynybos pajėgos – ELTA) toliau vykdo ugnies ir manevrų operacijas prieš „Hezbollah“ teroristus ir infrastruktūrą Libane... siekdamos pašalinti grėsmes IDF pajėgoms ir Izraelio valstybės gyventojams bei paversti Litani regioną IDF saugumo kontroliuojama zona, kurioje nebūtų ginklų ir teroristų“, – pridūrė I. Katzas.
ELTA primena, kad į karą Artimuosiuose Rytuose Libanas buvo įtrauktas po to, kai Teherano remiama „Hezbollah“ kovo 2 d. paleido raketas į Izraelio teritoriją, keršydama už Islamo Respublikos aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą.
Teheranas šiuo metu reikalauja, kad bet koks taikos susitarimas su JAV apimtų Libaną, kur tebevyksta nuožmūs mūšiai, o Beirutas kaltina Izraelį, kuris plečia operacijas prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“, vykdant „išdegintos žemės politiką“.
Paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ oficialiai prasidėjo balandžio 17 d., tačiau jų niekada nebuvo laikomasi, abiem pusėms kaltinant viena kitą jų pažeidinėjimu.
Pasak Libano sveikatos apsaugos ministerijos, sekmadienį Izraelio smūgiai pietiniame Libane pražudė aštuonis žmones, tarp jų – tris moteris.
Diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba dėl Izraelio plečiamo puolimo ir po to, kai buvo užimta strateginė viduramžiais statyta Boforo tvirtovė, pirmadienį surengs skubų posėdį.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Boforo pilies atkovojimą pavadino „dramatišku poslinkiu“.
JAV karinės pajėgos patyliukais lydi laivus Hormuzo sąsiauriu, skelbia NYT
Pastarosiomis savaitėmis JAV pajėgos padėjo koordinuoti dešimčių komercinių laivų plaukimą per Hormuzo sąsiaurį, nors stringant JAV ir Irano deryboms šis vandens kelias išlieka pavojingu, praneša „New York Times“, remdamiesi JAV pareigūnais.
Vienas iš pareigūnų leidiniui sakė, kad per pastarąsias tris savaites JAV Centrinė vadavietė sąsiauriu lydėjo apie 70 komercinių laivų, plaukiant į Persijos įlanką ir iš jos. JAV pareigūnai pridūrė, kad dauguma laivų išjungė savo atsakiklius, kad nebūtų aptikti.
Pareigūnai nenurodė, kokio tipo laivai plaukė ir kokiu maršrutu, tačiau vienas pareigūnas nurodė, kad bent vienas maršrutas nebuvo arti Irano pakrantės. Laivai, plaukiantys netoli Irano be Irano leidimo, susiduria su beveik neišvengiamos Irano dronų ar raketų atakos grėsme, teigė JAV pareigūnai.
Prieš JAV ir Izraelio atakas prieš Iraną vasario pabaigoje per sąsiaurį kasdien praplaukdavo gerokai daugiau nei 100 komercinių laivų. Taigi JAV koordinuojami plaukimai – vidutiniškai trys per dieną per tris savaites – nereiškia didelio laivybos atsigavimo. Be to, analitikai teigia, kad negali savarankiškai patikrinti, kiek laivų iš tikrųjų praplaukė.
Praėjusią savaitę JAV pareigūnai teigė, kad Iranas ir Jungtinės Valstijos buvo arti susitarimo, kuris leistų vėl atidaryti sąsiaurį, per kurį iki karo tekėjo penktadalis pasaulio naftos ir didelė dalis gamtinių dujų. Tačiau sekmadienį JAV pareigūnai pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas sugriežtino susitarimo pagrindų sąlygas.
Kuveito kariuomenė: oro gynyba perėmė raketų ir dronų atakas
Kuveito oro gynyba perėmė raketų ir dronų atakas, pirmadienį pranešė kariuomenė, o vėliau šalis dėl to apkaltino Iraną.
„Kariuomenės Generalinis štabas nori pranešti, kad bet kokie girdimi sprogimų garsai yra oro gynybos sistemų, perimančių šias priešiškas atakas, rezultatas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė kariuomenė.
Užsienio reikalų ministerija vėliau išplatintame pranešime nurodė, kad „laiko Iraną visiškai atsakingu už šias baisias atakas“.
Valstybinė naujienų agentūra KUNA pranešė, kad visoje Persijos įlankos valstybėje, kuri yra JAV sąjungininkė, kaukė oro pavojaus sirenos. Atakos įvyko nepaisant galiojančių Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubų.
Netrukus po to Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad smogė bazei, kuria JAV kariuomenė naudojosi smūgiams Irano teritorijai.
Bazės vieta Gvardijos pareiškime, kurį transliavo IRIB ir kitos valstybinės žiniasklaidos priemonės, nebuvo nurodyta.
JAV kariuomenė paskelbė, kad savaitgalį pietinėje Irano dalyje sudavė „savigynos smūgius“ Irano radiolokatoriams ir dronų valdymo objektams. Tai jau trečioji tokia banga per kiek daugiau nei savaitę.
Smūgiai buvo atsakas į JAV drono MQ-1 numušimą, pridūrė kariuomenė.
Irano užsienio reikalų ministerija: derybos su JAV dėl branduolinės programos nevyksta
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad šiuo metu nevyksta jokie pokalbiai su Jungtinėmis Valstijomis dėl Teherano branduolinės programos detalių.
„Mes žinome, kada būtina imtis veiksmų branduoliniais klausimais. Dėl branduolinio dosjė detalių jokios derybos nevyksta. Šiuo etapu mūsų prioritetas yra užbaigti karą“, – per ssavaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
Irano URM: paliaubos Libane išlieka sąlyga susitarimui su JAV
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad paliaubos Libane išlieka tarp pagrindinių sąlygų susitarimui su Jungtinėmis Valstijomis.
„Mes primygtinai reikalaujame, kad paliaubos Libane būtų esminė sąlyga bet kokiam susitarimui, kuriuo siekiama užbaigti karą“, – per kassavaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei (Esmaeilis Bagajis), Izraeliui plečiant savo puolimą Libane.
JAV pareigūnas: „Hezbollah“ pirmiausia turi nutraukti atakas
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio kalbėjosi su Libano prezidentu Josephu Aounu ir Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu apie vykstančias diplomatines derybas, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango JAV pareigūnas, tvirtindamas, kad „Hezbollah“ turi pirmoji nutraukti savo atakas.
„Siekdamos paspartinti šias derybas, Jungtinės Valstijos pasiūlė aiškią seką: „Hezbollah“ turi nutraukti visas atakas prieš Izraelį. Mainais Izraelis susilaikytų nuo eskalacijos Beirute“, – apie trijų lyderių pokalbius sakė anonimiškumo prašęs pareigūnas.
B. Netanyahu sekmadienį pažadėjo stumti Izraelio pajėgas tolyn į Libaną, o Prancūzija paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą pirmadienį surengti neeilinį posėdį dėl šio plečiamo puolimo.
Minėtas JAV pareigūnas teigė, kad J. Aounas bandė stumti Vašingtono pateiktą pasiūlymą, tačiau Libano parlamento pirmininko Nabiho Berri „atsakas buvo išsisukinėjamas ir nuviliantis“. N. Berri laikomas Irano remiamos libaniečių kovotojų grupuotės „Hezbollah“ sąjungininku.
Savo ruožtu „Hezbollah“ teigia, kad karo veiksmus pirmiausia turi nutraukti Izraelis.
„Hezbollah“ seka Teherano pavyzdžiu. Akivaizdu, kad ji nesuinteresuota Libano žmonių gerove, – sakė JAV pareigūnas. – Greičiausias būdas deeskaluoti situaciją ir apsaugoti civilius visose pusėse – kad „Hezbollah“ tuojau pat nutrauktų ugnį.“
Birželio 2 ir 3 dienomis Vašingtone planuojamas dar vienas Izraelio ir Libano, kurie nepalaiko diplomatinių santykių, susitikimas.
Libano sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad nuo kovo pradžios per Izraelio atakas žuvo daugiau nei 3,4 tūkst. žmonių, o daugiau kaip milijonas gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
Kuveitas pranešė apie priešiškas atakas raketomis ir dronais
Kuveite pirmadienio rytą dėl priešiškų oro antskrydžių raketomis ir dronais paskelbtas pavojus. Aktyvuota oro gynyba, tinkle „X“ pranešė kariuomenės Generalinis štabas. Sprogimo garsai esą susiję su numušamais taikiniais. Gyventojai paraginti paisyti saugumo institucijų reikalavimų.
Kariuomenė nenurodė dronų ir raketų kilmės bei atakos taikinių.
Nuo JAV ir Izraelio puolimo prieš Iraną pradžios vasario pabaigoje Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos jau ne kartą leido raketas ir dronus į Kuveitą ir kitas Persijos įlankos šalis. Čia JAV pajėgos turi daug bazių, kurios nuo Irano oro linija nutolusios tik per kelis šimtus kilometrų.
Nepaisant paliaubų, ir Persijos įlankos šalys pastaruoju metu pranešė apie pavienius apšaudymus.
Irano prezidentas ragina keisti šalies valdymo stilių
Sekmadienį Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas paragino iš esmės pakeisti šalies valdymo stilių, tuo tarpu jo administracija paneigė gandus, kad jis ketina atsistatydinti.
JAV ir Iranas apsikeitė smūgiais: Irano gvardija teigia atakavusi JAV naudotą bazę
Jungtinės Valstijos savaitgalį smogė Irano radiolokatoriams ir dronų valdymo objektams, sekmadienį pranešė amerikiečių kariuomenė.
„JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) šį savaitgalį sudavė savigynos smūgių Irano radiolokatoriams bei dronų vadovavimo ir valdymo objektams Goruke, Irane, ir Kešmo saloje“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė CENTCOM.
Smūgiai buvo atsakas į JAV drono MQ-1 numušimą, pridūrė vadavietė.
Irano gvardija sako smogusi JAV naudotai bazei
Tuo tarpu Irano revoliucinė gvardija pirmadienį pareiškė, kad smogė bazei, kuria JAV kariuomenė naudojosi smūgiams Irano teritorijai.
Bazės vieta Gvardijos pareiškime, kurį transliavo IRIB ir kitos valstybinės žiniasklaidos priemonės, nebuvo nurodyta.
Anksčiau Kuveito kariuomenė pranešė, kad jos oro gynyba reaguoja į dronų ir raketų ataką.
Kuveito oro gynyba perėmė „priešiškas raketų ir dronų atakas“, pirmadienį pranešė kariuomenė. Visoje šalyje kaukė oro pavojaus sirenos.
Klausimai, dėl kurių JAV ir Iranas nesutaria
Dėl savo branduolinės programos likimo Teheranas su Vašingtonu derėjosi dar vasarį, prieš pat JAV ir Izraelis surengiant oro ir raketų smūgius, sunaikinusius didžiąją dalį Islamo Respublikos aukščiausiosios vadovybės.
Nors Teheranas ilgą laiką tvirtino, kad jo branduolinė programa skirta tik civiliniams tikslams, JAV ir jų sąjungininkai Vakaruose įtaria, kad šia programa siekiama sukurti branduolinį ginklą.
„The New York Times“ ir „Axios“ šeštadienį pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas Iranui nusiuntę apsvarstyti griežtesnį naują susitarimo projektą, nors šio detalės lieka neaiškios.
D. Trumpas tikina, kad jo prioritetai apima užtikrinimą, kad Iranas negalėtų kurti jokių branduolinių ginklų ir Hormuzo sąsiaurio, kurį Iranas blokuoja nuo karo pradžios, atidarymą.
„Vienintelė garantija, kurios man reikia, yra tai, kad nebus branduolinių ginklų. Jie su tuo sutiko, ir tai buvo labai įdomu“, – savo marčiai Larai Trump sakė JAV prezidentas per interviu jos laidai televizijoje „Fox News“.
Sekmadienį vėlai vakare D. Trumpas platformoje „Truth Social“ pabrėžė, kad siūlomame susitarime „labai aiškiai nurodyta, kad Iranas neturės branduolinio ginklo“.
Tačiau Teheranas anksčiau buvo išreiškęs abejonių dėl D. Trumpo teiginių, o šalių pozicijos pagrindiniais klausimais toliau stipriai išsiskiria.
„Mes nepatvirtinsime jokio susitarimo, kol nebūsime tikri, kad Irano žmonių teisės yra gerbiamos“, – valstybinės televizijos transliuotame vaizdo įraše sakė Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Pasak naujienų agentūros „Tasnim“, derybos dėl susitarimo teksto „vyksta, abi šalys periodiškai siūlo pataisas“.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, pasak valstybinės televizijos, tikino, kad „kol nebus pasiektas aiškus susitarimas... viskas, kas dabar sakoma, tėra spekuliacijos“.
Irano žiniasklaidos teigimu, Teheranas pareiškė, kad prieš pradėdamas esmines derybas dėl savo branduolinės programos reikalauja įšaldytų 12 mlrd. JAV dolerių lėšų atblokavimo, o ankstesnius D. Trumpo komentarus, kad Islamo Respublikos prisodrinto urano atsargos bus sunaikintos, atmetė kaip „neturinčius jokio pagrindo“.
JAV prezidentas susiduria su spaudimu pasiekti susitarimą, po kurio nebeliktų atskirų JAV ir Irano blokadų Hormuzo sąsiauryje, kuriuo šiuo metu beveik negali vykti naftos tranzitas.
Po D. Trumpo pareiškimų, kad pagal bet kokį susitarimą Teheranas netaikys „jokių rinkliavų“ per sąsiaurį plaukiantiems laivams, Irano naujienų agentūra „Fars“ citavo šaltinius, teigiančius, kad tokios sąlygos diskutuojamame susitarimo tekste nėra.
Šeštadienį Irano naujienų agentūra ISNA citavo įstatymų leidėją Alirezą Salimi, teigusį, kad planas dėl sąsiaurio „valdymo ir suvereniteto“ jame – įskaitant „administracinių mokesčių“ įvedimą – netrukus bus pateiktas šalies parlamentui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas teigia, kad Netanyahu sutiko nesiųsti karių į Beirutą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad įtikino Izraelį ir „Hezbollah“ deeskaluoti padėtį, nes ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sutiko nesiųsti karių į pietinę Beiruto dalį, o Libano smogikų grupuotė pažadėjo nutraukti atakas.
„Kariai nebus siunčiami į Beirutą, o pakeliui esantys kariškiai jau buvo apgręžti“, – savo platformoje „Truth Social“ po „labai produktyvaus“ pokalbio telefonu su B. Netanyahu teigė D. Trumpas.
„Taip pat per aukštus atstovus turėjau labai gerą pokalbį telefonu su „Hezbollah“, ir jie sutiko, kad visas apšaudymas bus nutrauktas – kad Izraelis jų nepuls, o jie nepuls Izraelio“, – nurodė JAV vadovas.